Naršymui internete skiriame daugybę laiko, tačiau ar dažnai susimąstome, kokie galimi pavojai ten tyko? Viena iš rizikų internetinėje erdvėje – tapatybės duomenų vagystės, kurios gali sukelti nemažai problemų. Nutekinti jūsų asmens duomenys gali būti panaudojami netikroms internetinėms paskyroms kurti, siekiant kurstyti neapykantą jūsų vardu ar skleisti melagingas naujienas (angl. fake news), rašoma pranešime žiniasklaidai.
39 proc. lietuvių, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų
Technologijų bendrovė „Samsung“ kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ 2022 m. balandį atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog 28 proc. lietuvių yra susidūrę su socialinėje erdvėje apie juos paskleista melaginga informacija, tačiau net 39 proc. respondentų, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija būtų pašalinta.
Melagingų naujienų platinimui internetiniai sukčiai naudoja netikras paskyras, kurias sukuria pavogdami duomenis iš kitų naudotojų profilių. Dažniausiai yra pasinaudojama jūsų asmenine informacija ir nuotraukomis tam, kad būtų sukuriamos netikros „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyros. Tuomet asmens nuotrauka ir vardu prisidengę nesąžiningi asmenys kuria įrašus, dalyvauja diskusijose, dalijasi straipsniais, kurie kursto neapykantą ir klaidina kitus vartotojus. Paskelbta melaginga informacija lengvai pasiekia daugybę kitų vartotojų, kurie ja aktyviai dalinasi, persiunčia ar perrašinėja. Įdomu tai, kad minėtos apklausos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis lietuvių yra platinę netikrą informaciją to nežinodami, o 45 proc. mano, kad galimai yra dalinęsi melagingomis naujienomis.
Netikrą paskyrą išduoda ir prastos kokybės nuotrauka, ir įtartinas turinys
Netikros paskyros iš pirmo žvilgsnio gali būti sunkiai atskiriamos nuo tikrų profilių. Sukčiai dažnai dangstosi žymių žmonių nuotraukomis ir pavogta informacija, kad sukurtų kuo įtikinamesnę paskyrą ir taip galėtų netikrą informaciją skleisti didesniam vartotojų ratui.
Jei interneto platybėse aptikote įtartiną profilį, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Paprastai netikros paskyros profilio nuotrauka yra prastos kokybės arba akivaizdžiai pasisavinta – šiuo atveju reikėtų atlikti nuotraukos paiešką „Google“ platformoje ir taip patikrinti, kokiuose kituose socialiniuose tinkluose ši nuotrauka yra patalpinta ir ar kartu su ja pateikta informacija sutampa.
- Vartotojo vardas turėtų būti aiškus, be skaičių ar simbolių. Verta įtartino profilio vartotojo vardą patikrinti ir kituose socialiniuose tinkluose.
- Jei paskyros aprašyme yra nuorodos į įtartinus internetinius puslapius ar pateikiami pasiūlymai greitai ir lengvai užsidirbti – tai vienas iš ženklų, kad paskyros naudotojas yra apsimetėlis.
- Paskyros turinys taip pat gali padėti atpažinti melagingą profilį – jei paskyros naudotojas publikuoja aršias politines žinutes, kursto neapykantą ir dalijasi klaidinga informacija – už šios paskyros gali slėptis nesąžiningi asmenys.
Ribotas priėjimas prie jūsų duomenų – mažesnė tikimybė įkliūti į sukčių nagus
Norint išvengti galimų asmens duomenų vagysčių, būtina įvertinti, ar visa asmeninė informacija, kurią pateikiate internete, privalo būti vieša. Pirmiausia, apribokite, kas mato jūsų nuotraukas ir įrašus socialiniuose tinkluose – sukčiai gali gauti daug informacijos iš jūsų viešų „Facebook“ įrašų ir nuotraukų. Kai ką nors naujo, tačiau pakankamai asmeniško, paskelbiate „Facebook“, įsitikinkite, kad tai gali matyti tik jūsų draugai ar šeimos nariai.
Taip pat, jei nesate viešas žmogus ir nesiekiate tokiu būti, rekomenduojama socialiniame tinkle „Instagram“ turimą paskyrą nustatyti privačia – tokiu būdu galite užtikrinti, kad jūsų nuotraukas ar vaizdo įrašus matys tik tie asmenys, kuriuos jūs pažįstate.
Kitas reikalingas veiksmas – reguliarus asmeninės informacijos tikrinimas internete. Reguliariai sekite įrašus su savo vardu ir pavarde „Google“ platformoje, kad patikrintumėte, ar kas nors sukūrė netikrą paskyrą jūsų vardu. Jei rasite netikrą profilį, nedelsiant kreipkitės į puslapio administratorių ir atsakingas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad tokia paskyra būtų ištrinta.
Paieška archyve
