Vasara – atostogų metas, kuomet po Lietuvą ar į kitas šalis keliaujama dažniau. Taip pat vasarą kai kurios įmonės siunčia darbuotojus į darbostogas, kai pareigos derinamos su poilsiu kitoje aplinkoje. Paskutiniais statistikos biuro duomenimis, 2021-ųjų antrąjį ketvirtį į užsienį lietuviai keliavo 2,9 kartus dažniau palyginus su ankstesniais metais. Lietuvos oro uostų (LTOU) birželio mėnesio statistika rodo – viso trijuose oro uostuose aptarnauta 653 tūkst. keleivių, šis rodiklis 15 proc. didesnis nei buvo fiksuotas tą patį mėnesį pernai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nepaisant to, kokiu tikslu keliaujama – dirbti, ar ilsėtis, daugeliui išvykus prireikia interneto. Apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, oro uostai ir viešojo transporto stotys dažnai siūlo nemokamą bevielį internetą (Wi-Fi), kuriuo gana paprasta naudotis. Tačiau nemokamas ryšys, lyg sūris pelėkautuose, gali slėpti daugybę pavojų, pavyzdžiui, asmens duomenų praradimą“, – teigia Artur Stefanovič, bendrovės „Etanetas“ vadovas.
Ekspertas priduria, vien pernai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gavo 254 pranešimus apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (ADSP). Lietuvoje paveiktų duomenų subjektų skaičius – 571 833. 85 proc. ADSP įvyko dėl įvairių priežasčių (žmogiškosios klaidos, IT sistemų trikdžių ir panašiai), 15 proc. – dėl kibernetinių incidentų (duomenų užšifravimo, išpirkos reikalavimo, socialinės inžinerijos, duomenų viliojimo atakų). Būtent todėl labai svarbu žinoti pagrindines taisykles, kada saugu naudotis viešuoju nemokamu ryšiu, kuriais atvejais geriau nerizikuoti ir kaip apsaugoti savo įrenginius bei duomenis.
Pagrindinis pavojus yra tas, kad viešasis Wi-Fi ryšys gali būti nesaugus dėl kibernetinių atakų rizikos. Programišiai gali perimti duomenų srautą, atlikti „man-in-the-middle“ atakas ar net užgrobti jūsų įrenginį. Viešieji tinklai dažnai turi silpną apsaugą arba jų apsauga iš viso nėra užtikrinama, todėl jungiantis prie tokių tinklų asmens duomenys gali atsidurti pavojuje. Nors kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei tinklas yra gerai apsaugotas (tarkime, naudojamas WPA2), rizika yra mažesnė, vis tiek rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.
Pasak Artur Stefanovič, naudojantis nemokamu interneto ryšiu lengviau prarasti savo asmens duomenis, prisijungimus prie banko sąskaitų ir kitą jautrią informaciją, negu prisijungus prie saugaus ryšio. Viešuosiuose Wi-Fi tinkluose kibernetiniai nusikaltėliai gali lengvai perimti nesaugiai perduodamus duomenis. Prisijungimai prie banko sąskaitų, el. pašto ar socialinių tinklų gali būti perimti ir panaudoti kenkėjiškais tikslais. Viešasis Wi-Fi tinklas dažnai yra nesaugus, nes neturi tinkamos šifravimo apsaugos.
Jeigu norite naudotis nemokamu Wi-Fi užsienyje, turėtumėte atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų:
- Naudokite VPN ryšį, kad apsaugotumėte savo duomenis.
- Išjunkite automatinį prisijungimą prie soc. tinklų.
- Venkite prisijungti prie jautrių paskyrų (bankų, el. pašto ir pan.).
- Patikrinkite, ar tinklas yra oficialus ir saugus (pvz., rekomenduoju paklausti vietinių gyventojų, ar jie žino jūsų norimą naudoti Wi-Fi).
- Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją.
Apsisprendus naudotis nemokamu ryšiu verta žinoti, kad kai kuriais atvejais jis, visgi, gali tapti mokamu, tad nenustebkite. Net naudojantis nemokamu Wi-Fi gali tekti susimokėti, jei yra taikomi duomenų limitai arba galioja papildomos sąlygos. Pavyzdžiui, kai kurie viešieji tinklai gali leisti tik ribotą naudojimosi laiką arba duomenų kiekį, o viršijus limitą, gali būti taikomi mokesčiai. Taip pat, viešuosiuose tinkluose gali būti apribotos tam tikros veiklos, pavyzdžiui, video srauto perdavimas, kuris gali būti papildomai apmokestinamas. Apie tai dažniausiai įspėjama prieš prisijungiant prie viešo interneto arba, pasiekus duomenų limitą, paprasčiausiai dingsta ryšys.
Kartais jungiantis prie nemokamo Wi-Fi prašoma pateikti savo duomenis ar užsiregistruoti. Nenustebkite, tai daroma ne be reikalo ir nereiškia, kad savanoriškai asmens duomenimis dalinatės su vagišiais. Registracija ir duomenų pateikimas leidžia tinklo operatoriams sekti ir valdyti tinklo naudojimą. Ji taip pat gali būti naudojama rinkodaros tikslais, siekiant rinkti informaciją apie vartotojus ir jų įpročius. Be to, registracija padeda užtikrinti tam tikrą saugumo lygį, nes leidžia identifikuoti naudotojus ir sekti jų veiklą tinkluose. Tad suvesdami savo duomenis iš dalies padedate tiekėjams apsaugoti jus ir kitus vartotojus.
„Vasara – populiarus darbostogų metas, kuomet dirbama nebūtinai iš įmonei priklausančio biuro. Kartais net prie įmonės sistemų jungiamasi naudojantis viešbučio, kavinės ar kitų darbui neįprastų vietų teikiamu internetu. Naudojantis internetu tokiose vietose geriausia naudoti VPN. Taip pat svarbu dar prieš išvykstant darbostogų atnaujinti operacinę sistemą ir programas, naudoti ugniasienę bei patikimą antivirusinę programą. Jei yra galimybė, pasinaudokite mobiliojo interneto „hotspot'u“, kuris dažnai yra saugesnis nei viešasis Wi-Fi“, – sako „Etaneto“ vadovas.
Ekspertas priduria, bene saugiausias būdas naudotis internetu užsienyje – pasidalinti ryšiu iš asmeninio mobiliojo telefono. Dažnu atveju tai – brangi paslauga, tačiau užsienio šalyse naudotis vietos interneto tiekėjų SIM kortelėmis ir papildymais gali būti saugus ir ekonomiškas sprendimas. Dauguma šalių turi patikimus telekomunikacijų operatorius, kurie siūlo išankstinio mokėjimo korteles su duomenų planais. Tai leidžia išvengti didelių tarptinklinių ryšių mokesčių ir užtikrina saugesnį interneto ryšį, palyginti su viešaisiais Wi-Fi tinklais.
Nepamirškite prieš naudodamiesi Wi-Fi patikrinti sąlygas. Visada perskaitykite tinklo naudojimo sąlygas. Tai padės suprasti, kokius duomenis tinklas renka ir kaip juos naudoja. Jei tinklas reikalauja įdiegti papildomas programas ar naršyklės plėtinius, geriausia jo vengti.
Paieška archyve
