Dviračių sezonas prasideda: kaip pasiekti geriausių rezultatų pasitelkiant išmanųjį telefoną ir laikrodį?

Kasdien vis labiau šylantys orai daugelį skatina nupūsti dulkes nuo balkono ar sandėliuko kamputyje žiemojusio dviračio. Statistikos departamento duomenimis, karantino laikotarpiu šių transporto priemonių buvo parduota kelis kartus daugiau, todėl į Lietuvos miestus ir kaimus šiemet jų turėtų išriedėti rekordinis kiekis. Tačiau prieš artėjantį sezoną ekspertai akcentuoja, jog vien tik minti tvarkingo dviračio pedalus nepakanka – siekti geresnių rezultatų kur kas veiksmingiau kartu pasitelkus kiekvieno mūsų kišenėje gulintį išmanųjį telefoną ir vis labiau populiarėjančius dėvimuosius įrenginius.

Asociatyvi nuotr.

„Remiantis „ABI Research“ analitikų prognozėmis, šiemet išmaniųjų laikrodžių ir kitų dėvimų įrenginių pardavimai pakils 13 proc. ir pasieks net 345 milijonus vienetų. Tokį didelį vartotojų susidomėjimą šiais prietaisais galima paaiškinti ne tik populiarėjančiomis sveikos gyvensenos tendencijomis, bet ir išaugusiu jų funkcionalumu. Pavyzdžiui, išmanusis laikrodis kartu su telefonu jau gali apsaugoti nuo persitempimo, atstoti dviračio kompiuterį ir netgi iškviesti pagalbą, įvykus nelaimingam atsitikimui“, – teigia „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Stebėti savo kūną – būtina

VšĮ „Dviračių akademija“ treneris ir dviratininkas Marius Bernatonis juokauja, jog šiais laikais prieš treniruotę išsikrovusio išmaniojo telefono ar laikrodžio atvejis beveik prilygsta pradurtai dviračio padangai. Specialisto teigimu, šių prietaisų rodmenis savotiškai galima laikyti treniravimosi ašimi, kadangi nematant jų tampa labai sunku pasiekti optimalų krūvį ir tobulėti – rizikuojama treniruotę paversti paprastu pasivažinėjimu arba persitempti.

Vienas akivaizdžiausiai kūno patiriamą krūvį atspindinčių parametrų – vidutinis pulsas. Jį pakankamai tiksliai skaičiuoti ir registruoti gali beveik kiekvienas išmanusis laikrodis. Labai svarbu treniruojantis neperžengti maksimalios pulso ribos, kurią sužinoti galima iš 220 atėmus savo amžių, tačiau siekiant gerinti ištvermę treniruotės metu reikėtų palaikyti bent jau 70–75 proc. intensyvumą.

„Jei kurį laiką treniruodamiesi pastebite, kad numynus tą patį maršrutą vidutinis pulsas tampa vis mažesnis, reiškia, jog treniruotės yra veiksmingos. Apie tai signalizuoja ir mažėjantis pulsas ramybės metu“, – aiškina M. Bernatonis.

Dviračių sporto ekspertas taip pat pabrėžia, jog pradedantiesiems siekiant pagerinti fizinę formą arba pasiruošti pirmajam penkiasdešimties ar šimto kilometrų dviračių žygiui labai svarbu treniruotis reguliariai, bent jau dvi dienas iš eilės, poilsiui skiriant tik trečiąją. Deja, išlaikyti tokį intensyvų ritmą ilgainiui gali tapti tikru iššūkiu, todėl treneris pataria atkreipti dėmesį į išmaniojo laikrodžio parodymus ir ramybės metu.

„Sumažėjęs ir ilgai neatsistatantis kraujo prisotinimas deguonimi (SpO₂), sumažėjęs miego kokybės indeksas ir trumpesnė giliosios miego fazės trukmė bei didesnis pulsas ramybės metu yra ankstyvieji pervargimo požymiai. Jie parodo, jog reikia šiek tiek sumažinti treniruočių intensyvumą arba kūnui skirti daugiau poilsio. To nepadarius kyla didesnė rizika patirti traumą ir ilgam iškristi iš treniruočių režimo“, – sako M. Bernatonis.

Papildoma motyvacija tobulėti

„Telia“ telefonų kategorijos vadovė R. Marcišauskienė pastebi, jog dviratininkui daug naudos suteikti gali ne tik laikrodis, bet ir įprastas išmanusis telefonas.

„Šiuolaikiniai išmanieji telefonai be ryškaus ir lengvai įžiūrimo ekrano turi daugybę jutiklių ir ryšių, tokių kaip kompasas, giroskopas, barometras ir GPS. Šios savybės leidžia pradedančiajam dviratininkui išmanųjį specialiu laikikliu pritvirtinti prie vairo ir naudoti vietoje dviračio kompiuterio, prieš savo akis patogiai matant svarbiausius važiavimo duomenis“, – teigia R. Marcišauskienė.

M. Bernatonis tam rekomenduoja atsisiųsti „Strava“ programėlę, kuri realiu laiku rodo greitį, nuvažiuotą atstumą, laiką ir seka įveiktas įkalnes bei nuokalnes. Pažengusieji ją taip pat gali suporuoti su įvairiais išmaniaisiais jutikliais, skaičiuojančiais pedalų apsisukimo greitį bei kitus subtilesnius parametrus. „Strava“ taip pat yra lyg savotiškas dviratininkų socialinis tinklas, kuriame galima varžytis su draugais ir dviratininkais iš viso pasaulio, siekti asmeninių rekordų arba tiesiog pasidalinti netikėtai atrastu vaizdingu maršrutu su kitais programėlės naudotojais.

Tuo metu planuojantiems dviračių žygį nežinomoje vietovėje ekspertas pataria įsidiegti „Komoot“ aplikaciją, kuri padės susiplanuoti maršrutą ir jį persiųsti draugams. Ruošiantis tokiai kelionei, labai patartina atsisiųsti ir aktyvuoti „Flare“ programėlę, kuri, jei pateksite į eismo įvykį ar tiesiog nukrisite nuo dviračio, pasirinktiems žmonėms automatiškai išsiųs pagalbos pranešimą su jūsų buvimo vieta.

„Galbūt „Strava“, išmanieji laikrodžiai ir kitos išmanios priemonės pedalų už dviratininką nenumins, tačiau suteiks papildomos motyvacijos ir padės savo tikslą pasiekti kur kas efektyviau ir greičiau“, – apibendrina „Telia“ atstovė R. Marcišauskienė.