Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.
„SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje. Tariamai banko, mobiliojo ryšio operatoriaus ar kitos gerai žinomos įmonės vardu sukčiai siunčia SMS žinutes ir bando išvilioti interneto bankininkystės, banko kortelių ar asmeninius duomenis bei pinigus. Tokie pranešimai paprastai kelią pasitikėjimą, nes žinutė rodoma prie senesnių susirašinėjimų su SMS siuntėju. Taigi suprasti, kad esate apgaudinėjami nėra taip lengva“, – aiškina Saulius Skirmantas „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas siųstame pranešime žiniasklaidai.
SMS klastojimas: kas tai yra?
SMS klastojimas yra apgaulės būdas, kai prisidengę gerai žinomos įmonės ar valstybinės institucijos vardu sukčiai siunčia melagingus trumpuosius pranešimus gyventojams.
„SMS žinutes siunčiantys sukčiai informuoja apie neva iš banko, savivaldybės ar kitos žmonėms svarbios šalies institucijos gautą svarbų pranešimą, kuriame prašoma kuo skubiau paspausti nuorodą, nukreipiančią į netikrą interneto svetainę. Tuomet prisijungus prie paskyros, apmokėti netikras ar pervesti pinigų į kitas sąskaitas“, – aiškina S. Skirmantas.
Dar visai neseniai sukčiai atrado naują apgaulės būdą pasitelkiant telefoninius skambučius. Nors dažnas gyventojas žino apie tokį sukčiavimo būdą, kai prisistatydami finansinių institucijų darbuotojais ar policijos pareigūnais, sukčiai siekia išvilioti didelę pinigų sumą, šis atvejis – kitoks. Sukčiai skambina suklastoję mums gerai žinomų įmonių telefono numerius, todėl ekrane matome patikimai atrodantį adresatą.
Auksinė saugumo taisyklė
Apie tai, kaip apsaugoti asmeninius duomenis internete, pasakojama daug, tačiau SMS sukčiavimas vis dar yra per mažai dėmesio sulaukianti problema. Todėl turime būti budrūs ir patys pasirūpinti savo saugumu.
„Pirmiausia, neatidarinėkite nuorodų SMS žinutėse. Ypač tada, kai jūsų prašoma tai padaryti kuo skubiau. Jeigu pranešimas apie laimėjimą loteriją ar neįtikėtino dydžio nuolaidas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, veikiausiai taip ir yra: tai, ką siūlo SMS siuntėjas, greičiausiai yra tik bandymas išvilioti jūsų pinigus“, – informuoja S. Skirmantas.
Saugumo ekspertas rekomenduoja išvis geriau atsisakyti automatinių banko pranešimų SMS žinutėmis. Vietoj jų pasirinkti mobiliosios aplikacijos pranešimus – sukčiams juos suklastoti daug sunkiau nei SMS žinutes.
Sukčiai atranda vis daugiau naujų priemonių savo tikslams pasiekti. Anot S. Skirmanto, įmonės, kurios klientams siunčia SMS žinutes su aktyviomis nuorodomis ir nurodo įmonės adresą internete (URL), turėtų stengtis rasti naujų būdų, kaip pranešti svarbią informaciją. Pavyzdžiui, visą reikalingą informaciją pateikti mobiliojoje programėlėje. Spausti SMS žinute gautas nuorodas – pavojinga, todėl geriausiai galėsime apsisaugoti tik bendradarbiaudami visi kartu.
Paieška archyve
