Artimojo žmogaus mirtis yra viena didžiausių mūsų gyvenimo tragedijų, o emocinį skausmą šiomis sudėtingomis aplinkybėmis dar labiau sustiprina būtinybė sutvarkyti įvairius formalumus. Mirties registravimas, laidotuvės ir vėliau sekantis testamentu išreikštos valios įgyvendinimas – greta šių įprastų veiksmų artimiesiems šiomis dienomis kyla ir dar viena moderniųjų laikų dilema – ką daryti su velionio socialinių tinklų paskyromis?
Anot virtualių laidojimo paslaugų lyderio „GoodTrust“, 2020 m. „Facebook“ tinkle buvo 30 milijonų mirusių asmenų paskyrų. Nors kol kas jos nesudaro net 1 proc. siekiančios vartotojų dalies, remiantis įvairiais skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje velionių paskyrų skaičius „Facebook“ platformoje viršys gyvųjų. Tai reiškia, jog ateityje „laidoti“ artimąjį socialinėje erdvėje taps taip pat įprasta, kaip ir realybėje.
„Patyrus artimo žmogaus mirtį, tikrai nebūtina visko mesti į šalį ir skubėti rūpintis jo socialiniais tinklais. Tačiau sutvarkius neatidėliotinus dokumentus ir įvykus laidotuvėms, tai atlikti labai rekomenduojama. Įvairios platformos turi skirtingas su velionio paskyros tvarkymu susijusias procedūras, tačiau egzistuoja du pagrindiniai keliai – pavertimas memorialu arba paskyros pašalinimas. Dažnai pranešti apie asmens iškeliavimą anapus nėra sudėtinga – tam tiesiog reikia turėti reikalaujamus dokumentus. Visgi to atidėlioti taip pat nevertėtų – nesutvarkius mirusiojo paskyros, į ją ir toliau gali keliauti netekties skausmą gilinančios žinutės, o galiausiai ji gali būti užgrobta“, – atskleidžia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Skirtingos procedūros, bet rezultatas – panašus
Pasak S. Tilindžio, socialinius tinklus naudojant didelei planetos gyventojų daliai, vartotojo mirtis jiems jau nebėra didelė naujiena. „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir „LinkedIn“ turi paruošę nesudėtingą veiksmų planą, kaip jų administratoriams pranešti apie žmogaus mirtį ir ką vėliau daryti su jo paskyra.
„Kaip ir dera didžiausiam socialiniam tinklui pasaulyje, „Facebook“ siūlo turbūt plačiausias velionio skaitmeninės tapatybės valdymo galimybes. Vartotojas nustatymuose iš anksto gali pasirinkti, kad jo paskyra po mirties būtų pašalinta, o jei pastaroji valia nėra išreiškiama iš anksto, artimiesiems pranešus apie mirtį, velionio profilis automatiškai paverčiama memorialu. Jei mirusysis nustatymuose buvo nurodęs, kam po jo mirties perduoti jo paskyrą, šiam asmeniui suteikiama galimybė parašyti atsisveikinimo žinutę bei tinkamai sutvarkyti virtualų „kapą“ – paslėpti įrašus, nuotraukas ir kitą informaciją. Vėliau sukuriamas specialus atminimo aplankas, kuriame socialinio tinklo draugai gali rašyti atsiminimus ir išreikšti užuojautą“, – aiškina pašnekovas.
Pranešti „Facebook“ apie vartotojo mirtį galima specialiai tam skirtame socialinio tinklo pagalbos puslapyje – reikalaujama tik pasirinkti mirusiojo profilį, pažymėti mirties datą ir įkelti mirties liudijimo kopiją. Labai panašias procedūras taiko ir „Instagram“, tik tiek, kad pro pranešimo ši platforma panaikina bet kokias prisijungimo prie mirusiojo paskyros galimybes, nors visas jos turinys nėra ištrinamas – jis tiesiog nebepatenka į viešą srautą. Jei vis dėlto pageidautumėte velionio „Instagram“ profilį ištrinti, tam papildomai reikės socialiniam tinklui pateikti mirusio asmens gimimo liudijimą ir teisinį įrodymą, kad esate teisėtas jo atstovas.
„Twitter“ suteikia vieną vienintelę galimybę – ištrinti mirusiojo paskyrą. Tam reikės jūsų asmens dokumento, mirusiojo mirties liudijimo ir pateikti šiek tiek daugiau informacijos apie velionį tam, kad būtų išvengta apgaulės. „LinkedIn“ šiuo klausimu taiko labai panašią poziciją, kaip ir „Facebook“ – artimiesiems leidžiama pasirinkti, ar profilį paversti memorialu, ar jį deaktyvuoti. Pirmuoju atveju, reikės nurodyti mirusiojo žmogaus el. pašto adresą bei pateikti mirties datą, mirties liudijimą ir nurodyti su velioniu siejantį santykį. Vis dėlto pageidaujant ištrinti paskyrą, „LinkedIn“ papildomai paprašys pateikti tokią valią išreiškiantį testamentą, teisinio atstovavimo dokumentą arba teismo nutartį.
Vienintelė išimtis yra „TikTok“, siūlantis vos vieną galimybę – iš anksto patikėti savo prisijungimus artimiesiems, kad jie po mirties galėtų pašalinti mirusiojo paskyrą.
Skaitmeninis testamentas ir tykančios grėsmės
„Telia“ atstovas pastebi, jog skaitant populiariausių socialinių tinklų mirusiųjų paskyrų valdymo tvarką bei stebint „TikTok“ atvejį, kai vartotojo reikalaujama paminti privatumą ir savo prisijungimo duomenis iš anksto perduoti kitiems asmenimis, nesunku įžvelgti skaitmeninio testamento reikalingumą. Šis dokumentais artimiesiems labai pagelbėtų sprendžiant velionio paskyros likimą bei padėtų dar labiau supaprastinti profilio valdymo teisių perdavimo tvarką, kuria besinaudojančių vis dar nėra pakankamai.
„Lygiai kaip ir mirusiojo daiktų tvarkymas, socialinių tinklų paskyrų užvėrimas yra nemaloni ir daug liūdesio kelianti procedūra. Deja, jos neatlikus gresia patirti dar daugiau skausmo. Nesutvarkius velionio profilio, nieko nenutuokiantys žmonės ant jo sienos ir toliau gali rašyti gimtadienio sveikinimus, kviesti į įvarius renginius bei taip nuolat vėl atverti netekties žaizdą. Taip pat neaktyvi ir neprižiūrima paskyra, kurios slaptažodis nėra keičiamas reguliariai, automatiškai tampa sukčių taikiniu. Įsilaužus į ją, ji gali būti panaudota finansinėms machinacijoms, nelegalių daiktų prekybai socialiniame tinkle bei kitoms panašioms aferoms, kurių išaiškinimas iš artimųjų gali pareikalauti daug laiko ir neigiamų emocijų“, – apie tykančius pavojus įspėja S. Tilindis.
Paieška archyve
