Buvusi FTB agentė Mary Galligan siūlo laikytis penkių paprastų taisyklių, jei nenorime, kad mūsų privatūs duomenys patektų į nepageidaujamas rankas.
Mary Galligan šiuo metu dirba kompanijos „Deloitte“ saugumo ir privatumo konsultante, tačiau prieš tai ji vadovavo FTB kibernetinių ir specialiųjų operacijų biurui Niujorke. Šis padalinys stipriai prisidėjo suimant žymųjį „Anonymous“ ir „Lulzsec“ grupuočių programišių Hectorą Monsegurą, žinomą „Sabu“ slapyvardžiu. Šis programišius, norėdamas išvengti kalėjimo, FTB agentams išdavė ne vieną savo bendrą ir taip buvo užkirstas kelias daugiau nei 300 kibernetinių išpuolių. Todėl M. Galligan apie privatumo grėsmes tikrai išmano, rašo „CNN Money“. Tad kokios tos penkios taisyklės, kurių verta būtų laikytis.
1. Keiskite savo slaptažodžius kartą per mėnesį. Slaptažodžiai yra tarsi raktai į mūsų gyvenimą. Sugebėjęs juos pavogti nusikaltėlis galės prisijungti prie jūsų elektroninio pašto ar socialinio tinklo – o tai yra neišpasakyti informacijos lobynai apie jūsų gyvenimą, kurie gali padėti tiek vagims, tiek internetiniams sukčiams. Slaptažodžius keisti verta dar ir dėl to, kad net ir didžiulių internetinių kompanijų duomenų bazės su vartotojų slaptažodžiais būna nulaužiamos – šio likimo neišvengė net ir tokios milžinės kaip „Adobe“, „eBay“ ar „Sony“.
2. Parduotuvėse palikite klaidingą kontaktinę informaciją. Pirkdami parduotuvėse dažnai susiduriame su visokiomis akcijomis, mums siūlomi įvairūs kuponai ar kortelės. Mainais nekaltai paprašoma surašyti kai kuriuos asmeninius duomenis: telefono numerį, adresą, el.paštą ar pašto kodą. Taip pardavėjų duomenų bazėse po truputį kaupiasi daugybė informacijos apie vartotojus, be to, į šias bazes taip pat gali įsilaužti nusikaltėliai. Todėl, jei tikrai nebūtina nurodyti savo tikrų duomenų, surašykite klaidingus duomenis.
3. Reikia dokumento su nuotrauka? Nerodykite vairuotojo pažymėjimo. Galbūt pakaks kokio nors kito dokumento, pavyzdžiui, darbuotojo pažymėjimo, kuriame nėra tiek daug svarbių duomenų. Jei visgi tenka rodyti tokį dokumentą, pirštu pridenkite visus svarbius duomenis, tokius kaip asmens kodas, gimimo data ar adresas.
4. Atsargiai su elektronine bankininkyste! Kompiuteriai labai lengvai gali būti apkrėsti įvairiais kenkėjais ir virusais, fiksuojančiais, ką veikia vartotojas. O pastaruoju metu į šį būrį vis dažniau patenka ir išmanieji telefonai. Tad visada naudokite patikimą antivirusinę programą ir nelandžiokite po įtartinas interneto svetaines, juo labiau apsipirkite tik elektroninėse parduotuvėse, kuriomis pasitikite.
5. Susikurkite elektroninio pašto paskyrą šlamštui. Šios pašto dėžutės adresą nurodykite visais atvejais, kai pardavėjai ar kitos įmonės prašo įrašyti elektroninio pašto adresą. Dažniausiai po to pašto dėžutę pradeda bombarduoti reklaminiai laiškai ir kitas šlamštas, tad tai yra geriausias būdas apsaugoti savo tikrąjį el. paštą.
Paieška archyve
