Kompiuteriniai virusai – seniai ne naujiena, tačiau kaip nuo jų apsisaugoti, kokiais keliais jie pasiekia mūsų kompiuterius ir kaip gi jais atsikratyti – dažnai ne visi tai žino. Tad mažiau su kompiuteriais „draugaujantiems“ skaitytojams siūlome šiuos trumpus Panevėžio kolegijos IT centro vadovo parengtus patarimus, kaip būtų galima išvengti didžiosios dalies virusų.
Apie virusus
Antivirusinės programos aptinka ne visus virusus. Todėl aklai pasitikėti turima antivirusine programa negalima. Mūsų kolegijoje (red. pastaba – Panevėžio kolegijoje) „Kaspersky Antivirus“ programa aptinka apie 60% visų pasitaikančių virusų. Jeigu viruso neaptinka „Kaspersky“, tai aptinka „Avast“, jeigu abu jie neaptinka, tai „Symantec“ arba „Eset NOD32“ virusą neutralizuoja. Problema egzistuoja, kadangi į vieną kompiuterį neįmanoma įdiegti daugiau nei vienos antivirusinės programos. Todėl būtina, kad patys kompiuterių vartotojai atsargiau dirbtų su kompiuteriais. Dažniausiai užkrėtimai pasitaiko:
Per USB atmintines
Viruso aptikimas. Ar jūsų USB atmintinėje yra virusas yra gana lengva nustatyti – atidarius ją turi būti susikūręs failas Autorun.inf ir kartais katalogas „Recycler“ (arba panašus). Pasileidote USB atmintinę ir nematote šios bylos? Tai nereiškia kad jos nėra – jis gali būti nematomas. Norėdami gauti tikslesnius duomenis turime pasinaudoti kitomis bylų peržvalgos programomis. Naudojimui tinka nemokama programa skirta bylų suspaudimui ir peržvalgai 7-zip. Jeigu ji neranda jūsų USB atminintinėje Autorun.inf failo – jūsų atmintinė tikrai neužkrėsta.
Patarimas. Jeigu nežinote ar USB atmintis užkrėsta ir būtinai reikia ją prijungti prie kompiuterio su XP operacine sistema – laikykite nuspaustą „Shift“ klavišą klaviatūroje ir tada junkite USB atmintinę. Tokiu atveju virusas nepasileis kompiuteryje.
Per „Skype“
Per „Skype“ užkrečiamas kompiuteris, kai bandoma atidaryti draugo atsiųstą bylą, turinčią keistą anglišką pavadinimą. Paprastas pasiūlymas – paklausti siuntėjo ar jis tikrai siuntė šią bylą. Bylos gali turėti įvarius pavadinimus ir plėtinius, tačiau galima prisiminti, jog dažniausiai virusinių „Skype“ bylų tipas būna „pif“.
Neatidarinėkite tokių bylų arba kilus įtarimui prisijunkite prie www.virustotal.com ir nuskenuokite gautą bylą.
Per „crack“, „keygen“ ir kitą nelegalią programinę įrangą
Praktiškai 90% vadinamų „crack“, „keygen“ programų turi savyje įkeltus „trojanus“. Rekomenduotina bylas, kurios yra įtartinos, nuskenuoti per www.virustotal.com. Jeigu randamas byloje virusas – jos neleiskite.
Per el. paštą
Elektroninio pašto laiškai kompiuterio neužkrečia, todėl laiškų nereikia bijoti. Kompiuteriai užkrečiami atidarant el. laiškuose prisegtas bylas. Prieš atidarant prisegtą bylą įsitikinkite, kad tikrai jums siuntė tas siuntėjas, kurio el. pašto dėžutės adresą matote. Jeigu byla turi galūnę pif, exe, vbs, jvs, bat, cmd tai greičiausiai bus virusas. Jeigu atsiųstas paveiksliukas, tai jis negali turėti nei vienos iš aukščiau išvardintų galūnių, jeigu suarchyvuota byla – ją galite išarchyvuoti ir tik tada įvertinti pavojų.
Per internetines svetaines
Virusais dažnai užsikrečiama lankant pornografinio turinio ir nelegalios programinės įrangos svetaines.
Rekomendacija būtų tokių puslapių nelankyti. Be to naudokite „Firefox“ naršyklę lankantis internete – ji saugesnė nei „Internet Explorer“.
Apie virusų valymą MSRT pagalba
MSRT – tai nemokamas „Microsoft“ įrankis, skirtas pasitikrinti nuo kai kurių pavojingų programų.
Nors dalis MSRT funkcionalumo įdiegiama kartu su „Windows Update“, pasirodžius naujai šio įrankio versijai, visada rekomenduojame parsisiųsti ir patikrinti jūsų kompiuterį. Tai nėra visavertė antivirusinė programa. Ji ieškos konkrečių ir gana agresyvių virusų. Dažniausiai aptinka naujausius virusus. Kiekvieną kartą rekomenduotina ją parsisiųsti iš naujo. Diegti jos nereikia – užtenka tik paleisti ir nustatyti full skenavimą. Skenavimas gali būti baigtas už pusę valandos...
Audrius Valinskas, IT centro vadovas
Parengta pagal Panevėžio kolegijos IT centro tinklaraščio informaciją.
Paieška archyve
