Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose skelbimų portaluose kasdien galima rasti dešimtis pasiūlymų įsigyti jau veikiančias elektronines parduotuves. Vieni žada „paruoštą verslą su sandėliu“, kiti – „unikalų projektą su perspektyva“. Vis dėlto realybėje ne vienas tokių e. parduotuvių pirkėjas nusivilia. Kodėl taip nutinka ir ką verta žinoti prieš priimant sprendimą pirkti jau sukurtą ar veikiančią e. parduotuvę, pranešime žiniasklaidai – pokalbis su elektroninės komercijos ekspertu Ričardu Šmaižiu, daugiau nei penkiolika metų dirbančiu šioje srityje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Šiandien atrodo, kad kiekvieną dieną kas nors siūlo pirkti e. parduotuvę. Kodėl jų tiek daug?
– Tai tapo madinga kartu su vis populiarėjančia „hustler“ mada, kuri siejama su prabangiais drabužiais ar prabangos akcentais, statuso demonstravimu, reiškiama energija, siekiu parodyti sėkmę ir ambiciją. Verslo forumuose, „Facebook“ grupėse, net specializuotuose portaluose nuolat matau skelbimus: vieni siūlo „paruoštą verslą“, kiti – „gerą galimybę“. Reikia suprasti, kad nemaža dalis šių e. parduotuvių parduodamos ne todėl, kad tai sėkmingas verslas, bet todėl, kad savininkai nusivylė. Jie išbando nišą, įsitikina, kad pardavimai nevyksta, ir nusprendžia projektą parduoti. Oficialiai priežastis dažniausiai įvardijama paprastai – „nebeturiu laiko vystyti projektą“.
– Kokios dažniausios tokių e. parduotuvių pirkėjų klaidos?
– Pirma klaida – galvoti, kad nusipirksi kokybišką techninį sprendimą. Dažnai būna priešingai: parduotuvė sunkiai valdoma, su įvairiomis klaidomis, o kartais ją tiesiog pigiau būtų perkurti nei bandyti toliau vystyti.
Antra klaida – tikėtis, kad perkamas verslas yra pelningas. Iš tiesų dažnai įsigyjamas jau išbandytas, bet nepasiteisinęs modelis. Pavyzdžiui, niša be realios paklausos arba tiekėjai, su kuriais uždirbti tiesiog neįmanoma. Juk gana logiška, kad niekas išties pelningo verslo neparduos taip paprastai.
Trečia – sandėlio prekės. Atrodo, kad su sandėliu įsigyjama e. parduotuvė yra lyg privalumas, kad „dovanų gaunu“ dar ir prekių. Tačiau tokiu atveju dažniausia gauni tik nepaklausias arba jau pirkėjų grąžintas prekes. Tai reiškia įšaldytus pinigus ir signalizuoja, kad teks grąžinti lėšas nepatenkintiems ankstesniems klientams dar iki pačios e. parduotuvės įsigijimo.
– O kaip vertinate vadinamąjį „dropshipping“ – perpardavinėti kiniškas prekes?
– Ši niša faktiškai jau užsidarė. Iki šiol buvo parduotuvių, kurios perparduodavo pigius kiniškus produktus. Tačiau šiandien „Temu“ ar „AliExpress“ prekes į Lietuvą pristato per kelias dienas, praktiškai taip pat greitai, kaip vietos žaidėjai. Konkurencinio pranašumo nebeliko: jei anksčiau mažos vietos e. parduotuvės galėdavo turėti antkainį, nes tą pačią prekę pristatydavo ne po trisdešimties dienų, o ryt, tai šiandien pristatymo terminai skiriasi minimaliai.
– Kada iš viso verta pirkti e. parduotuvę?
– Tik tuo atveju, jei labai svarbu sutaupyti laiko. Tarkime, šiandien sugalvojai idėją, rytoj nori pradėti pardavinėti. Tokiu atveju pirkimas gali padėti startuoti greičiau. Nors, tiesą sakant, tą patį rezultatą duoda ir nuomos sprendimai.
Kitas atvejis – kai didelė įmonė nori praplėsti savo asortimentą. Tuomet įsigyta parduotuvė gali būti tiesiog prijungiama prie jau veikiančio didesnio projekto. Savo karjeroje esu matęs nemažai sėkmės atvejų, kai konkurentai įsigyja vieni kitus arba plečiamas asortimentas ir įvyksta susijungimas. Tiesa, nusipirkta e. parduotuvė dažniausiai yra panaikinama ir viskas talpinama po didesnės stogu.
– O kada geriau kurtis nuo nulio?
– Praktiškai visada. Sukurti analogišką e. parduotuvę dažnai kainuoja tiek pat ar net pigiau, nei nusipirkti egzistuojančią. Daug perkančiųjų save taip pat apgauna galvodami, kad bus pigiau. Be to, kurdamas e. parduotuvę, net jei tenka bendradarbiauti su programuotojais ir mokytis techninių dalykų, vis dėlto pats imi geriau suprasti nišą, susipažįsti su rinka, pasitikrini kainodarą. Tuomet, kaip taisyklė, sprendimas būna daug tvirtesnis ir paremtas realiais galutinių pirkėjų poreikiais, o ne svetima, jau nepavykusia patirtimi.
– Ar turite pavyzdžių, kai žmonės nusipirko ir vėliau gailėjosi?
– Tokių yra daug. Viena parduotuvė buvo nupirkta už gerokai didesnę kainą nei jos reali vertė. Naujas savininkas galiausiai suprato, kad sistema tokia prasta, jog ją reikėjo perdaryti iš esmės – pinigai buvo tiesiog išmesti.
Kitu atveju klientas įsigijo parduotuvę sodų prekių nišoje, net pasitelkė naujus marketingo specialistus, bet pardavimai taip ir nevyko. Problema buvo ne technika, o pati niša, kuri pasirodė nepelninga.
– Koks didžiausias iššūkis e. parduotuvėje apskritai?
– Net jei turite techniškai tvarkingą, SEO optimizuotą ir gražią parduotuvę, sunkiausia yra priversti klientą pirkti. Ypač smulkesniems žaidėjams, neturintiems stipraus prekių ženklo, marketingas tampa sudėtingiausia užduotimi.
Todėl kiekvienas, svarstantis apie e. parduotuvės pirkimą, turėtų sau aiškiai atsakyti: ar perku realiai veikiantį verslą, ar tik svetainę su prekių sąrašu, kuris iš esmės nieko vertas.
– Ką patartumėte tiems, kurie svarsto apie e. komerciją?
– Jei turite idėją ir tikite savo verslo niša, daugeliu atvejų saugiau ir ekonomiškai logiškiau yra susikurti savo e. parduotuvę. Taip kontroliuosite procesą nuo pradžių, išvengsite paslėptų rizikų ir turėsite sprendimą, kuris iš tiesų atitinka jūsų verslo viziją.
Paieška archyve
