 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Lietuvoje pradėtas taikyti naujas modelis, leidžiantis gyventojams ir bendruomenėms, įsikūrusioms šalia saulės, vėjo, biodujų ar hibridinių elektrinių, gauti finansinę naudą. Paramą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), surenkanti gamybos įmoką iš atsinaujinančios elektros energijos gamintojų. Tokius projektus vystančios „Elektrum Lietuva“ vertinimu, gamybos įmoka yra svarbus žingsnis, leidžiantis prisidėti prie aplinkinių bendruomenių gerovės ir didinti visuomenės palankumą atsinaujinančios energetikos projektams.
„Elektrum Lietuva“ plėtros direktorius ir valdybos narys Kostas Dryžas teigia, kad komerciniai elektros gamintojai, kurių vystomų atsinaujinančios energetikos projektų įrengtoji galia viršija 30 kW, moka po 1 eurą už kiekvieną į tinklą patiektą megavatvalandę elektros, o surinktas lėšas administruoja ir vietos gyventojams bei bendruomenėms paskirsto APVA. Šiuo metu už 2024 metus yra surinkta daugiau nei 300 tūkst. eurų. Daugiausia iš jų – Mažeikių, Anykščių, Kelmės, Vilkaviškio, Šakių ir Telšių rajonuose.
„Esame įsitikinę, kad atsinaujinančios energijos projektai turi ne tik prisidėti prie Lietuvos energetinės transformacijos ir nepriklausomybės, bet ir tiesiogiai stiprinti vietos bendruomenes. Gyvenantiems ar vykdantiems veiklą šalia atsinaujinančios energijos gamybos elektrinių – tai puiki proga gauti finansavimą savo aplinkos ir gyvenimo kokybei gerinti“, – sako K. Dryžas.
Kaip gauti gamybos įmokos lėšas?
APVA informuoja, kad gamybos įmokos lėšas gali gauti dvi pagrindinės grupės – gyventojai ir bendruomeninės organizacijos.
Gyventojams tenka 15 proc. nuo surinktų lėšų, o išmokos gali būti skiriamos tiems, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne toliau kaip 5 kilometrų spinduliu nuo elektrinių ir kurie ten gyveno ne mažiau kaip 180 dienų praėjusiais metais. Pasitikrinti, ar jiems priklauso šios gamybos įmokos lėšos, gyventojai gali prisijungę prie APVA svetainės. O užpildę sutartį iki šių metų rugsėjo 1 d., lėšas gali tikėtis gauti dar iki lapkričio.
Tuo tarpu didžioji dalis – net 85 proc. – surinktų įmokų skiriama bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms elektrinių kaimynystėje. Šios organizacijos gali teikti paraiškas projektams, kurie prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo, socialinių paslaugų plėtros ar ekonominės veiklos skatinimo.
„Pasinaudodamos šiomis lėšomis bendruomenės, pavyzdžiui, gali atsinaujinti viešąsias erdves, įsirengti bendruomenės ar laisvalaikio centrus, plėsti socialines paslaugas, kurti želdynus ar kitaip atsinaujinti vietos infrastruktūrą“, – pasakoja „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad toks projektas turi būti įgyvendinamas ne toliau kaip 15 kilometrų nuo elektrinės, o maksimali jo vertė – neviršyti 500 tūkst. eurų.
Bendruomenių paraiškų priėmimas vyks per APVIS sistemą, o kvietimus skelbti planuojama artimiausiu metu. APVA nurodo, kad kiekviena organizacija, norinti dalyvauti, turės pateikti projekto aprašą, preliminarius kaštus, pagrįsti jo naudą bendruomenei bei gauti seniūnijos ar savivaldybės administracijos pritarimą.
Projektų vertinimo metu bus atsižvelgiama į tai, kokiai gyventojų grupei jie teikia naudą, kiek žmonių jie įtrauks, ar bus susiję su tvaria energija ar švietimu, bei ar sukurs ilgalaikę vertę.
„Raginame gyventojus ir bendruomenes aktyviai domėtis galimybėmis pasinaudoti gamybos įmokos lėšomis. Šis modelis atveria galimybes pačioms bendruomenėms spręsti, kokių pokyčių reikia jų aplinkai. Ar tai bus žaidimų aikštelės, ar smulkaus verslo skatinimas – atsinaujinančios energetikos plėtra leis regionams aktyviau įsitraukti į tvarios ateities kūrimą“, – pažymėjo „Elektrum Lietuva“ plėtros direktorius ir valdybos narys.
Daugiau informacijos apie tai, kokiais atvejais ir kaip gyventojai bei bendruomeninės organizacijos gali pasinaudoti gamybos įmokos lėšomis, rasite APVA svetainėje.
Paieška archyve
