Elektronika.lt
 2025 m. liepos 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 22 d. 17:01
Praktiniai patarimai: kaip Jūsų svetainei atsidurti „ChatGPT“ rezultatuose?
Liepos 22 d. 14:34
Panardintas juodumoje: pristatytas naujasis „Range Rover Sport SV Black Edition“
Liepos 22 d. 11:15
Programišiai lietuvius atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai: kas juos taip traukia?
Liepos 22 d. 08:18
Pirmą kartą Lietuvoje – legendinė „Scania Chimera“ kaitins žiūrovus Klaipėdoje (1)
Liepos 21 d. 20:27
Mokslininkai kuria RAVEN: naujas metodas, leidžiantis pamatyti šviesos impulsus taip, kaip niekad anksčiau
Liepos 21 d. 17:12
Iššūkis teisininkams: kaip kurti teisingus įstatymus DI eroje?
Liepos 21 d. 14:32
KTU mokslininkų tyrimas: Lietuvos mokyklos stebi mokinių pažangą, tačiau jas riboja ištekliai
Liepos 21 d. 11:51
Signalų apdorojimas: nuo gamtos iki modernių technologijų
Liepos 21 d. 08:36
Skaitmeninis detoksas atostogų metu - nauda emocinei ir fizinei sveikatai
Liepos 20 d. 20:33
Kuriama baterija, kurios pilnas įkrovimas truks vos 20 minučių
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Patarimai » Kitos protingos mintys Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Sukčiavimo prevencijos ekspertas: telefoninių skambučių apgaulės vis dar populiarios

Publikuota: 2025-02-14 08:31
Tematika: Kitos protingos mintys
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nors šiandien įprasta su sukčiais susidurti interneto svetainėse ir socialinėse medijose, telefoniniai skambučiai, el. laiškai ir SMS išlieka populiariausiais sukčiavimo įrankiais, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Kaip atpažinti šiuos apgaulės bandymus ir apsaugoti save bei savo finansus, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Sukčiavimo prevencijos ekspertas: telefoninių skambučių apgaulės vis dar populiarios
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Telefoniniai sukčių skambučiai išlieka viena dažniausiai naudojamų apgaulės formų visose Baltijos šalyse, atskleidžia „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. 2024 metais šiuo būdu sukčiai bandė apgauti 56 proc. Lietuvos, 65 proc. Latvijos ir 67 proc. Estijos gyventojų.

„2024 metais matėme ypač didelį telefoninio sukčiavimo augimą – net 139 proc. Šiomis dienomis jis ypatingas tuo, kad sukčiai prisistato „Google“, banko ar policijos atstovais ir taip galiausiai išgauna konfidencialius duomenis. Kitais atvejais sukčiai patys atvyksta paimti mokėjimo kortelės ir jos kodų, o gyventojai gan lengvai šiuos duomenis perduoda. Be to, pasitaiko atvejų, kai žmonės sumas išgrynina ir sukčiams atiduoda patys“, – sako L. Sadeckas.

Elektroniniais laiškais sukčiai praėjusiais metais apgaudinėjo rečiau (46 proc. Lietuvoje, 46 proc. Latvijoje ir 50 proc. Estijoje), o SMS žinutėmis – dar mažiau (44 proc. Lietuvoje, 34 proc. Latvijoje ir 36 proc. Estijoje), rodo „Norstat“ apklausa. Be to, nors praeitais metais „Luminor“ matomas duomenų viliojimo („phishing“) 50 proc. mažėjimas lyginant išviliojamas sumas, skaičius išties išliko didelis, teigia ekspertas.

„Anot Lietuvos Nacionalinio Kibernetinio saugumo centro, gyventojų kasdienis apsilankymas blokuotuose puslapiuose (įskaitant suklastotus) siekė beveik 10 tūkst. kartų per dieną, o gruodžio mėnesį šis skaičius siekė apie 25 tūkst. kartų. Atsižvelgiant į patirtų nuostolių mažėjimą, galima daryti prielaidą, kad „Luminor“ klientai tapo atsparesni apgaulingiems bandymams išgauti jų konfidencialius duomenis. Be to, 60 proc. tokių atvejų užkardė ir sukčiavimo prevencijos mechanizmai“, – pasakoja L. Sadeckas.

Taikosi net į neuždirbančius

Įdomu tai, kad telefoniniais skambučiais, el. laiškais ir SMS žinutėmis apgavikai taikosi net į tuos, kurių mėnesinės pajamos prilygsta nuliui.

„Apgaulingų skambučių telefonu sulaukia net 53 proc. nedarbingų Lietuvos gyventojų, kaip rodo tyrimas. Šis rodiklis viršija apgavystes tų, kurių pajamos siekia 2 tūkst. eurų per mėnesį (49 proc.). Tokią pačią tendenciją apklausoje matome ir SMS žinučių atveju (53 proc. ir 41 proc. atitinkamai), nežymus skirtumas tik apgaulių el. laiškais statistikoje (47 proc. ir 51 proc. atitinkamai)“, – pastebi ekspertas.

Iš kitos pusės, su apgavystėmis socialiniuose tinkluose visų trijų Baltijos šalių gyventojai susidūrė kone rečiausiai (15 proc. Lietuvoje, 21 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje, anot atliktos apklausos). Tačiau, pasak eksperto, realus poveikis yra kiek neraminantis – „Luminor“ banko duomenimis, daugėjo tų, kurie tikėdamiesi užsidirbti, padėjo sukčiams išgryninti pinigus arba pervedė jiems savo lėšas.

„Gyventojai patys to nesuprasdami tapdavo vadinamaisiais pinigų mulais ir socialiniuose tinkluose sutikdavo su netikrais darbo pasiūlymais. Pasak klientų, gautas sumas tereikėjo išgryninti ar pervesti į nurodytas sąskaitas, o už tai potencialūs „darbdaviai“ žadėjo atlygį. Tokių atvejų kiekis lyginant su 2023 metais išaugo netgi 200 proc.“, – aiškina ekspertas.

Kritiškai vertinkite žinutės turinį

Kaip pažymi ekspertas, pirmiausia, gavę el. laišką ar SMS žinutę su nuoroda ar priedu, atidžiai įvertinkite jų patikimumą. Pranešimai, kuriuose pastebimi neįprasti simboliai, keistas formatavimas ar loginės klaidos, turėtų kelti įtarimų.

„Jei gavote tokį pranešimą, atidžiai peržiūrėkite ir nespauskite jokių pateiktų nuorodų. Visgi, jei netyčia nuorodą ir paspaudėte, nepulkite į paniką – pinigai niekur neiškeliaus. Tačiau svarbu, kad jokiu būdu neįvestumėte ten savo asmeninių duomenų, tokių kaip PIN kodas, asmens kodas ir kt.“, – sako L. Sadeckas.

Taip pat, priduria „Luminor“ banko ekspertas, atkreipkite dėmesį į siuntėjo vardą ir adresą. Pavyzdžiui, sukčiai dažnai naudojasi interneto svetainėmis, leidžiančiomis patiems pasirinkti siuntėjo vardą, todėl jų žinutės gali patekti į jūsų anksčiau gautų oficialių pranešimų srautą.

„Be to, sukčiai dažnai kuria skubos atmosferą – pranešimuose jie gali reikalauti veikti greitai, kalbėti apie ribotą laiką arba siūlyti prizus. Kitais atvejais pasitaiko ir grasinimų blokuoti paskyrą ar atšaukti tam tikras operacijas, tačiau visa tai tik siekis priversti jus veikti impulsyviai, kol nespėjote susivokti“, – teigia L. Sadeckas.

Jei kyla įtarimų dėl gautų pranešimų tikrumo, susisiekite su tariama įmone oficialiais kontaktais, o prieš priimdami bet kokius finansinius sprendimus pasitarkite su patikimu finansų ekspertu arba patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Skaitmeninis detoksas atostogų metu - nauda emocinei ir fizinei sveikatai

Ar tikrai ilsitės per atostogas, jei rankoje – telefonas? Net ir ilsėdamiesi dažnai liekame „prisijungę“ – naršome socialiniuose tinkluose, tikriname el. paštą, žvilgčiojame į ekraną. Gydytojai perspėja, kad šis įprotis turi savo kainą – nuo padidėjusio streso iki prastesnės miego kokybės.

Pametėte savo ar radote svetimą banko kortelę? Štai, ką turite padaryti pirmiausia

Vasarą, kai gyventojai daugiau keliauja ir aktyviau leidžia laisvalaikį, atsipalaidavimas neretai eina koja kojon su mažesniu budrumu. Tokiose situacijose padidėja ir rizika prarasti banko kortelę – pamesti ją paplūdimyje, palikti kavinėje, oro uoste ar kitoje judrioje vietoje. Kokių veiksmų būtina imtis, pametus savo ar radus svetimą mokėjimų kortelę.

Skaitmeninis pervargimas: mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... technologijos

Skundžiatės nuovargiu, nors miegojote aštuonias valandas? Nesusikaupiate darbe, nors nieko fiziškai sunkaus nedarote? Jūsų poilsis su telefonu ar serialu nebeatneša palengvėjimo? Gali būti, kad esate vienas iš daugybės žmonių, kenčiančių nuo dar nediagnozuojamos, bet sparčiai plintančios būklės – skaitmeninio pervargimo.

2025-07-07 14:12
Ką daryti, jei „Google“ paieškoje randate klaidinančią informaciją apie save?
2025-06-02 08:30
Apklausa: dalis gyventojų kortelių PIN kodus vis dar nešiojasi su savimi, nors ekspertai ragina to nedaryti
2025-06-01 14:07
Kibernetinio saugumo incidentų raportavimas: kokių veiksmų imtis įvykus kibernetinei atakai?
2025-05-31 08:18
Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai: į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš išvykstant
2025-05-14 17:26
Ekspertas apie sukčių įžūlumą: „Mobiliojo ryšio operatorius to jūsų niekada neprašys“
2025-04-27 17:45
Kur palikti nebereikalingą elektroninę įrangą ir baterijas
2025-04-25 14:34
Netikėtas paveldėjimas: nusišypsojusi sėkmė ar sukčių gudrybė?
2025-04-22 17:20
Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
2025-04-17 20:32
Ruošiatės pietauti prie savo darbinio kompiuterio? Štai priežastys, kodėl to geriau nedaryti
2025-04-11 20:22
Daugelio jūsų klaviatūros – tikra mikrobų prieglauda, pateikiami tinkamos priežiūros patarimai
2025-04-11 17:49
Socialiniuose tinkluose viešinamas gyvenimo detales stebi ir sukčiai: kaip neatskleisti per daug?
2025-04-02 08:33
Įspėja norinčius apsipirkti „Facebook“ platformoje: apgavystėms pasitelkiamos net kurjerių tarnybos
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama