Kriptoturtas sukėlė revoliuciją finansų srityje suteikdamas neprilygstamų inovacijų ir investavimo galimybių. Tačiau kartu su šios skaitmeninės ekosistemos augimu kyla ir nusikaltimų, įskaitant kriptoturto sukčiavimo, rizika.
Kokių atsargumo priemonių reikia imtis norint netapti sukčių auka ir kaip elgtis jei įtariate, kad kriptoturtas iš jūsų buvo išviliotas ar neteisėtai pasisavintas. Naudinga informacija dalinasi advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Merkevičius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot teisininko, tais atvejais, kai kriptoturtas yra pervedamas iš vienos piniginės į kitą, sandoris yra užregistruojamas blokų grandinėje. Nors pačiuose piniginių adresuose nėra asmeninės informacijos, su kiekvienu adresu susijusią sandorių istoriją galima atsekti blokų grandinėje. Tad surasti kriptoturtą vagystės atveju yra didesnė tikimybė nei jums iš kišenės ištraukus piniginę. Nepaisant paminėtų paguodos žodžių, neteisėtai pasisavinto kriptoturto atsekimas ir susigrąžinimas vis tiek kelia unikalių techninių ir teisinių iššūkių.
Dažniausiai pasitaikantys kriptoturto sukčiavimo atvejai
Siekiant sumažinti galimybes tapti kriptoturto sukčiavimo auka, būtina žinoti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus ir jų veikimo schemas. Keletas tokių, kuriuos verta paminėti:
Duomenų viliojimas (angl. fishing) – tai apgaulingi el. laiškai, interneto svetainės ar socialinės žiniasklaidos pranešimai, kuriais siekiama apgaule priversti asmenis atskleisti savo privačius raktus ar prisijungimo duomenis prie kriptoturto piniginių. Juos gavę sukčiai gali gauti neteisėtą prieigą ir pavogti jose esantį kriptoturtą.
Ponzi schemos – tai atvejai, kai yra žadama didelė kriptoturto investicijų grąža, tačiau remiamasi naujų investuotojų lėšomis, kad būtų išmokėta grąža ankstesniems investuotojams. Galiausiai schema žlunga, kai naujų investuotojų nepakanka išmokoms išlaikyti, todėl dalyviai patiria didelių nuostolių.
Apgaulingi pirminiai kriptoturto žetonų platinimai (ICO) (angl. intial coin offerings) – investuotojai viliojami pažadais apie revoliucinius projektus ar technologijas. Tačiau paaiškėja, kad daugelis tokių siūlymų yra apgaulingi, nes emitentai pasisavina investuotojų lėšas arba neįgyvendina žadėtų svarbiausių tikslų.
Apgaulingos kriptovaliutų keityklos yra tos, kurių savininkai laukia, kol daug vartotojų pradės prekiauti jų platformoje, o kai jų atsiranda pakankamai, veikla sustabdoma ir pasisavinamos visos kriptovaliutų investicijos.
„Tai yra tik keli dažniausiai pasitaikančių kriptoturto sukčiavimo atvejų pavyzdžiai. Siekiant nepakliūti į tokias ir panašias situacijas yra būtina ne tik žinoti šių atvejų veikimo schemas, bet taip pat atidžiai rinktis kriptoturto paslaugų teikėjus, tikrinti į nepatikimų kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašą įtrauktas įmones, kritiškai vertinti pasiūlymus investuoti „be rizikos“ ir su „garantuotai didele grąža“, atidžiai vertinti kriptoprojektų informaciją, saugoti kriptoturto piniginių raktų duomenis, naudoti kelių pakopų autentifikavimo priemones, naudotis VPN paslaugomis, nuolat atnaujinti savo programinę įrangą ir kt.”, - pataria advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Merkevičius.
Išieškojimo strategijos ir teisiniai aspektai
Pašnekovas pabrėžia, kad labai svarbu laiku atlikti tam tikrus veiksmus. Nustatę kriptoturto sukčiavimo ar vagystės atvejį, nukentėję asmenys turėtų nedelsdami apie tai pranešti ne tik teisėsaugos ir reguliavimo / priežiūros institucijoms, bet taip pat viešai pasidalinti šia informacija socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Reddit“, kt.) su kitais asmenimis. Tai padeda kovoti su sukčiavimu, apsaugoti kitus ir didina lėšų atgavimo tikimybę. Viešas pasidalinimas informacija gali padėti vėliau susiburti į nukentėjusių asmenų grupę ir ateityje pasidalinti teisines ir kitas išlaidas, kurios gali būti reikalingos kriptoturto atgavimo procesams.
Aptariamais atvejais yra būtina veikti greitai ir surinkti visus įmanomus įrodymus (duomenis apie asmenis, su kuriais buvo bendrauta investicinio sukčiavimo atvejais; informacija apie bendroves ir jų platformas, kurių paslaugomis buvo naudotasi; visa komunikacija el. laiškais, žinutėmis, atliktų operacijų išrašai ir kt.). Greitas veikimo laikas yra labai svarbus sėkmės veiksnys.
„Kaip jau minėta, analizuojant blokų grandinės sandorių duomenis galima atsekti informaciją apie kriptoturto judėjimą. Šiuo atveju reikalingos specialios blokų grandinės analizės priemonės ir ekspertinės žinios, kurias gali pritaikyti tiek teisėsaugos institucijos, tiek privačiai samdomi ekspertai. Suradus kriptoturtą galima spręsti klausimus dėl jo arešto ir susigrąžinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kriptoturtas gali būti kitoje jurisdikcijoje nei nukentėjęs asmuo, prieš tai gali tekti pasitelkti teisininkus sprendžiant įvarius jurisdikcinius atitikties teisės aktų reikalavimams klausimus”, - teigia pašnekovas.
Šių problemų gali nekilti arba jų atsiradimo rizika bus kur kas mažesnė, jeigu bus pasirenkami patikimi kriptoturto paslaugų teikėjai. Ką reiškia patikimi? Tai tokie subjektai, kurių registracijos valstybė turi palankias baudžiamosios ir civilinės teisės gynimo priemones, jų veikla reguliuojama / prižiūrima atitinkamų valstybinių institucijų, jie turi turėti kriptoturto draudimą nuo programinių, techninių ir kitų sutrikimų, dėl kurių galėtų būti prarastas kriptoturtas, ir kt.
ES neliks vietos kriptoturto nusikaltimams
Teisininkas Karolis Merkevičius ramina, kad artimoje ateityje kriptoturto savininkai Europos Sąjungoje tikrai turės didesnes apsaugos galimybes nuo kai kurių sukčiavimo atvejų nei šiuo metu.
„2023 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA) Lietuvoje visa apimtimi bus pradėtas taikyti nuo 2024 m. gruodžio 30 d., tiesa, šiuo metu yra pateiktas pasiūlymas Lietuvoje numatyti pereinamąjį laikotarpį ir visa apimtimi MiCA pradėti taikyti nuo 2025 m. birželio 1 d. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu paslaugų, susijusių su kriptoturtu, teikimas tampa licencijuojama veikla. Be kita ko, nustatomi konkretūs reikalavimai kriptoturto emitentams bei jų išleidžiamo kriptoturto įtraukimui į prekybos platformas. Šios priemonės turėtų padėti apsisaugoti nuo nesąžiningų kriptoturto paslaugų teikėjų steigimosi ir nelegalios veiklos, kadangi emitentams bei paslaugų teikėjams bus taikomi aukšti reguliaciniai reikalavimai, kurie iš esmės savo griežtumu prilygsta finansinėms priemonėms taikomai reguliacinei aplinkai”, - teigia advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnysis teisininkas.
Kitas ne mažiau svarbus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuris taip pat visa apimtimi bus pradėtas taikyti nuo 2024 m. gruodžio 30 d., yra reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą. Šiuo reglamentu yra įgyvendinama vadinamoji Kelionės taisyklė (angl. Travel Rule), pagal kurią kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie keičiasi kriptoturtu, laiko, saugo, konvertuoja ir parduoda kriptoturtą, privalo nedelsdami ir saugiai gauti, laikyti ir perduoti reikalaujamą iniciatoriaus ir naudos gavėjo informaciją atlikdami kriptoturto pervedimus. Tai reiškia, kad kriptoturto vagystės atveju šio turto atsekamumas pasieks visai kitą lygį nei iki šiol.
Nepaisant to, jog teisinis kriptoturto reguliavimas dar tik vejasi faktiškai vykstančius kriptoturto santykius, o investuotojų apsaugos lygis yra keliamas į naujas aukštumas, jau ir dabar yra technologinių ir teisinių priemonių, galinčių padėti susigrąžinti prarastą kriptoturtą ar gauti su jo praradimu susijusios žalos atlyginimą.
Paieška archyve
