Bankų pareiga pažinti savo klientus pastaruosius kartais ne juokais suerzina. Finansų įstaigų prašymai pagrįsti pajamų kilmę, išlaidas ar laikinai sustabdytos operacijos vertinami kaip perteklinis, nepagrįstas kišimasis į asmeninius reikalus. Tačiau bankų ekspertai pataria ant kitos svarstyklių pusės dėti tikėtinus finansų nuostolius ir blaiviai įvertinti galimą atsainumo kainą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas sako, jog kai kurios lėšų išviliojimo istorijos yra tokios primityvios ir taip puikiai atitinka įprastą kliento rutiną, kad net banko perspėjimai netraktuojami kaip tikėtina reali grėsmė.
„Lėšas perimti planuojantys sukčiai yra be galo adaptyvūs. Jie puikiai prisitaiko prie jūsų poreikių, lūkesčių, geba identifikuoti baimes ir moka paveikti psichologiškai, jei to reikia, įtikinamai apsimeta tuo, kuo nėra. Visgi, kaip atskirą sukčiavimo formą išskirčiau įprastas, rutiniškas situacijas, kurių metu sukčiai sugeba perimti apčiuopiamas pinigų sumas ir padaryti rimtų nuostolių“, – teigia P. Gotautas.
Sąskaitos numerio magija
Su partneriais ir klientais aktyviai bendraujantys verslai tampa ypač geidžiamu kąsniu nusikaltėliams, nes palyginti su buitiniais vartotojais, iš jų vienu ypu galima pavogti daugiau. Medicinos banko atstovas atkreipia dėmesį, kad net pavojaus signalo iš banko sulaukę verslų atstovai yra taip stipriai įsitikinę savo teisumu, kad mokėjimų teisingumą tiesiog patvirtina automatiškai.
„Turėjome atvejį, kai klientas vykdė mokėjimą Kinijos įmonei. Kilus įtarimų pavedimą sustabdėme patikrinimui, susisiekėme su mokėtoju. Tada pats klientas papildomai patvirtino, jog mokėjimo duomenys tikrai yra teisingi. Deja, vėliau patikrinęs mokėjimo duomenis ir pats įsitikino, kad lėšas pervedė sukčiams, nes sąskaitos duomenys buvo klaidingi, o jis jų atidžiai nepatikrino. Nuostolis – 10 tūkst. eurų“, – pasakoja Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Panašiai nutiko ir kitos Lietuvos įmonės atstovams, kurie Latvijos partneriams pervedė 13 tūkst. eurų pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą. Apgaulė paaiškėjo sutartu metu negavus įsigytų prekių, o Latvijos įmonei patvirtinus, kad pavedimas įvykdytas ne į jos sąskaitą.
„Jei banko atstovai sustabdo mokėjimą patikrinimui ir kreipiasi su prašymu patikrinti duomenis – padarykite tai. Net jei negaunate tokios užklausos iš banko, nepagailėkite laiko patys patikrinti skaičius sąskaitoje. Užtruksite daugiausiai keletą minučių, tačiau turint omenyje, kad jų kaina gali būti tūkstančiai eurų, geriau įsitikinti, kad lėšas pervedate teisingu adresu. Apsimetimas jums pažįstamu verslo partneriu gali reikšti, kad sukčiams pavyko įsilaužti į jūsų elektroninį paštą, kitas sistemas, todėl neprošal pasitelkti ir IT specialistų pagalbą“, – pataria P. Gotautas.
Buitinės istorijos nepraranda populiarumo
Mažesniu mastu, tačiau ganėtinai intensyviai sukčiai gaudo fizinius vartotojus, siūlydami jiems įsigyti neegzistuojančių prekių – buitinių prietaisų, žvejybos įrangos, automobilio dalių pigiau, masindami paspausti kenkėjiškas nuorodas.
„Sukčiai publikuoja skelbimus, kuriuose skatina įsigyti įvairias prekes itin gera kaina, tačiau pirkėjai susimoka, o prekių nesulaukia. Palyginti su verslu, prarandamos sumos yra daug mažesnės, bet asmeniniam biudžetui tai irgi tampa nemažu smūgiu“, – sako P. Gotautas.
Pirkėjams patariama peržiūrėti pardavėjų reitingus, atsiliepimus apie juos, įvertinti, ar nedaromas psichologinis spaudimas apsipirkti tuojau pat, nes tuoj baigsis akcija ir panašiai. Jei kilo įtarimų, jog buvote apgauti – nedelsiant kreipkitės į policiją ir informuokite apie situaciją savo banką.
Per išmaniuosius įrenginius sukčiai atakuoja ir trumposiomis žinutėmis (SMS), elektroniniu paštu, komunikavimui pasitelkia įvairias populiarias susirašinėjimo bei skambučių programėles, apsimeta teisėsaugos pareigūnais, bankų atstovais, investavimo konsultantais, pardavėjais, kurjeriais. Jie naudoja atpažįstamus pavadinimus, logotipus ir dėl to lengva apsigauti.
„Paprasčiausias būdas įleisti nusikaltėlius į savo kompiuterį, išmanųjį įrenginį, padovanoti jiems savo jautrius asmeninius duomenis, prisijungimus, slaptažodžius ir, žinoma, pinigus, yra spausti nuorodas, jungtis prie sąskaitos, daryti pavedimus sulaukus spaudimo, gąsdinimo, masinant laimėjimais. Tikrinkite siuntėjo paštą, venkite spausti nuorodas, nežinomo skambintojo reikalavimu nesijunkite prie banko. Apsigauna net patys nepatikliausi, todėl imkitės iniciatyvos pats. Atidėkite veiksmus bent kitai dienai ir pats paskambinkite į banką, susisiekite su neva nukentėjusiais artimaisiais, įsitikinkite, kad egzistuoja sėkmės mokestį pasiruošęs priimti notaras. Pralaimėsite tą pačią sekundę, kai nesuabejosite, jog kažką galbūt darote blogai“, – konstatuoja Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
