Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli. Palyginę per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktų tyrimų kiekį su praėjusių metų ketvirčio vidurkiu, matome kai kurių sukčiavimo būdų suaktyvėjimą. Gera žinia ta, kad gyventojų išsaugotų lėšų suma išlieka aukštame lygyje“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž. Augonės, tai rodo, kad dalis gyventojų tampa budresni – jie pakankamai greitai susivokia patekę į sukčių spąstus ir operatyviai apie tai praneša bankams, kurių taikomi prevencijos veiksmai padeda apsaugoti bent nuo dalies nuostolių.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, sukčiai savo aukas pirmąjį šių metų ketvirtį aktyviausiai atakavo SMS žinutėmis ir pasiūlymais investuoti. Kitas dažnai fiksuotas sukčių būdas − imituojant siuntų tarnybų internetinius puslapius, bandymai išgauti mokėjimo kortelių duomenis.
„Daugiausia tyrimų – beveik 100 – bankas atliko dėl sukčiavimo atvejų SMS žinutėmis. Tiesa, nors tai dažniausias sukčiavimo būdas, bendra klientų nuostolių suma dėl šio sukčiavimo tipo pirmąjį šių metų ketvirtį nesiekia 3,5 tūkst. eurų. Tuo metu susivilioję apgaulingais sukčių siūlymais investuoti, daugiau nei 70 gyventojų patyrė vidutinę beveik 1100 eurų siekiančią žalą“, − komentuoja Ž. Augonė.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didesnių nuostolių atnešė ir netikros romantinės pažintys – tikėdami, kad padeda savo niekada gyvai nematytam širdies draugui ar draugei, klientai sukčiams pervedė bendrą 14,5 tūkst. eurų siekiančią sumą.
4 sukčiavimo būdai − 4 saugos patarimai
Jūsų sąskaita neva užblokuota
Netikėtas skambutis telefonu ar SMS žinutė banko vardu su informacija apie neva blokuotą ar užgrobtą sąskaitą – ypač dažnas sukčių triukas. Atminkite, kad tokiose žinutėse nevalia spausti jokių nuorodų ar kitaip atskleisti savo banko kortelės, prisijungimo prie interneto banko duomenų.
Jei tokia gauta žinutė ar skambutis sukėlė nerimą, verčiau patys susisiekite su banku telefonu ir pasiteiraukite apie situaciją.
Milžiniškos nuolaidos – sukčių spąstai e. pirkėjams
Gauti mokėjimo kortelių duomenis sukčiai taip pat mėgina viliodami į fiktyvias e. parduotuves. Paprastai informacija apie įspūdingas žinomų prekės ženklų nuolaidas sukčiai dėmesį patraukia socialiniuose tinkluose.
Tačiau prabangaus prekės ženklo produktas už neįtikėtinai mažą kainą yra pirmas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę. Tai, kad apie tokią parduotuvę gali nepavykti rasti jokių istorinių įrašų ar pirkėjų atsiliepimų – dar vienas sukčiavimo signalas, mat fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui.
Greitai praturtėti siūlantys investavimo pasiūlymai
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didžiulius nuostolius gyventojai patiria, susigundę sukčių investavimo pasiūlymais, todėl bet kokius pasiūlymus investuoti su garantuota 25, 50, 100 proc. grąža reikia mesti į šiukšlių dėžę.
Toks pasiūlymas neabejotinai skamba per daug gerai, kad būtų tikras. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9 proc. Apskritai, solidžių ir patikimų finansinių institucijų investavimo brokeriai patys potencialiems klientams neskambinėja ir investuoti nesiūlo, todėl jei iš tiesų domitės investavimo galimybėmis, kreipkitės į savo banką oficialiai nurodomais kontaktais.
Kai meilė internetu susuka galvas
Dėl savo specifikos bei didesnių potencialių nuostolių ypatingo atidumo reikalauja romantinės sukčių pinklės. Sukčiai iš anksto surenka informaciją apie auką, todėl žino, kuo jis ar ji domisi, ilgai bendrauja, rodo dėmesį, kol auka patiki, kad per nuotolį užgimę abipusiai jausmai tikri.
Vis dėlto niekada gyvai nesutikto žmogaus prašymas pervesti ar paskolinti pinigų yra labai ryškus signalas, kad galite turėti reikalų su sukčiais. Į bet kokias internetu užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai, o ypač, kai kalba pasisuka apie finansus. Būtina paieškoti daugiau informacijos apie savo naująją pažintį internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis.
Verta interneto erdvėse sutiktam draugui ar draugei pasiūlyti susisiekti telefonu ar vaizdo skambučiu. Tiesioginio kontakto, ypač vaizdo skambučiu, sukčiai vengia, mat gali paaiškėti, kad žmogus socialinio tinklo paskyros nuotraukoje ir vaizdo skambutyje – ne tas pats.
Paieška archyve
