Tyrimo duomenimis, 4 iš 10 Baltijos šalių gyventojų nevažinėja dviračiu ar paspirtuku. Tačiau didelė važiuojančių dalis prisipažįsta nedėvinti šalmų. Taip elgiasi 44 proc. lietuvių ir latvių. Estai atsargiausi – šalmų nedėvi 29 proc. šios šalies respondentų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Baltijos šalių eismo dalyvių elgseną atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.
Draudikai fiksuoja, kad ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais daugėja paspirtukus ir dviračius vairuojančių eismo dalyvių patiriamų traumų. Šiemet užfiksuota 30 proc. daugiau nelaimių, negu pernai metų tuo pačiu laikotarpiu ir net dukart daugiau negu 2019 metais.
„Pastarosiomis savaitėmis šių transporto priemonių aktyviausio eismo vieta pasikeis: iš kurortų ji persikelia į didmiesčius. Juose padaugės jaunimo, todėl šių transporto priemonių populiarumas dar labiau išaugs. Atnaujinami dviračių takai irgi prisideda prie šio susisiekimo būdo augimo, jis tampa vis patogesnis“, – tvirtina „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Draudikė ragina įvertinti šių ir kitų mažos galios transporto priemonių riziką bei nevairuoti jų be šalmo. „Nors jo būtinybės suaugusiųjų tarpe nereglamentuoja jokios taisyklės, matome, kad važiavimas be šalmo žmonėms atneša sunkiausias pasekmes“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį į situacijas, kai paspirtukininkai pasirenka riedėti gatve. „Kelių eismo taisyklės numato, jog tokiu atveju vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tačiau skirtingai negu važiuojant dviračių taku, gatvėje rizika patekti į eismo įvykį ir stipriai nukentėti išauga keliskart“, – įspėja V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, vos 6 proc. Lietuvos bei Latvijos gyventojų vairuodami dviračius ir elektrinius paspirtukus visuomet užsideda šalmą. Be jo niekada į gatvę neišvažiuoja 16 proc. Estijos gyventojų.
Pasak V. Katilienės, žmonės dar nėra išsiugdę saugaus mažos galios transporto priemonių vairavimo įpročių. „Gatvėje matome, kaip tėvai ant to paties paspirtuko pasistato savo atžalas, kurių veidas yra transporto priemonės vairo lygyje. O tai didžiulė traumos rizika. Taip pat ir jauni žmonės nevengia vienu paspirtuku važiuoti dviese arba skrieti skirtingomis transporto priemonėmis susikabinus rankomis. Įvykiai atskleidžia beribę eismo dalyvių fantaziją, tačiau už vairo jos nereikėtų: saugumas ir atsakomybė kelyje turėtų būti svarbiausi dviračių ir paspirtukų vairavimo principai“, – pabrėžia V. Katilienė.
Šių metų statistika rodo, kad važinėdami paspirtukais be šalmo žmonės patyrė ir nedidelių galvos pažeidimų, ir smegenų sutrenkimų. „Žaizdos įvairiose kūno vietose sudaro ketvirtadalį mūsų fiksuojamų traumų, o lūžiai – net pusę sužalojimų, už kuriuos klientams išmokame draudimo išmokas. Kiek rečiau pasitaiko stiprūs sužalojimai – galvos traumos, smegenų sutrenkimai“, – pasakoja draudikė.
„NielsenIQ“ Baltijos šalių gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4 800 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.
Paieška archyve
