Elektros rinkos liberalizavimo procesas įgauna pagreitį – nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinkto beveik 300 tūkst. šalies gyventojų. Vis dėlto, daliai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešime žiniasklaidai pataria į ką atkreipti dėmesį vertinant tiekėjo plano pasiūlymą norint pasirinkti sau palankiausią.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Poreikis pasirinkti elektros energijos tiekėją gyventojams yra naujas ir natūraliai kelia įvairių klausimų ir abejonių. Tačiau, nykstant elektros rinkos monopoliui, vartotojams atsiranda galimybės patiems pasirinkti poreikius atitinkančias elektros tiekimo sąlygas bei naudotis konkurencijos rinkoje teikiamais privalumais“, – sako ESO atstovas ryšiams su visuomene Paulius Kalmantas.
Ta pati birža, kainos skirtingos – kodėl?
Elektros energijos kaina gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis tiekėją. Iki šiol valstybė reguliavo elektros kainą ir tai daugeliui atrodė esant žemiausios kainos bei stabilumo garantas.
Vis dėlto, tai savaime nereiškia mažesnių gyventojų išlaidų, mat elektros kainą artimiausiems metams ar pusmečiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi prognozėmis, o tai reiškia, kad reali kaina biržoje gali būti mažesnė nei valstybės nustatyta. Taigi, nepriklausomų tiekėjų veikimas rinkos sąlygomis leidžia užtikrinti teisingiausią elektros tiekimo kainą vartotojams, kurią reguliuos nebe valstybė, o auganti konkurencija.
Tačiau kodėl tiekėjų pasiūlymuose matome skirtingas elektros tiekimo kainas, jei biržoje jie perka elektrą už tą pačią? Atsakymas ganėtinai paprastas. Visų pirma, reikėtų žinoti, kad valstybės nereguliuojamą elektros tiekimo kainą sudaro dvi dedamosios – elektros kaina biržoje bei tiekėjo nustatyta tiekimo kaina. Pastaroji natūraliai skiriasi skirtingiems tiekėjams įvertinus savo kaštus.
Tuo metu pasiūlymuose pateikiama skirtinga kainos biržoje dalis yra nulemta skirtingų biržoje parduodamos elektros kainos skaičiavimų. Kai kurie tiekėjai į savo pasiūlymus įtraukia paskutinį mėnesį biržoje egzistavusią elektros kainą, kai kurie – kelių mėnesių vidurkį. Vis dėlto, pasirinkus nuo kainos biržoje tiesiogiai priklausantį kainos tarifą, už elektrą mokėsime tokią kainą, kokia tą mėnesį ji bus biržoje.
Fiksuota ar kintanti kaina?
Svarstydami, rinktis fiksuotą ar nuo kainos svyravimų biržoje priklausančią kainą, gyventojai norėtų žinoti viena – kuris pasirinkimas padės „išlošti“ daugiau. Peržvelgus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos.
„Galima sakyti, kad abu pasirinkimai turi panašius šansus. Kainai biržoje augant, „laimės“ tie, kurie bus užfiksavę mažesnę kainą, tuo metu kainai biržoje krintant labiau džiaugsis jos nefiksavę, o ilgalaikėje perspektyvoje ir vienų, ir kitų rezultatas, tikėtina, bus ganėtinai panašus“, – paaiškina P. Kalmantas.
Daugiausiai šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į finansų planavimą. Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus.
Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti jūsų pačių domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės.
Marža ar mėnesio mokestis?
Svarstant rinktis kintamą elektros kainą, dėmesį reikėtų atkreipti į kainodarą. Vieni tiekėjai siūlo mokėti biržoje prekiaujamos elektros kainą bei mėnesinį kelių eurų mokestį, kiti mėnesinio mokesčio netaiko, tačiau taiko kainos maržą.
Įvertinti, kokį pasiūlymą verta rinktis – su plano mėnesio mokesčiu ar tiekėjo marža – padės paprasti skaičiavimai. Tam tereikia žinoti, kiek paprastai sunaudojate elektros energijos ir padauginti skaičių kilovatvalandėmis iš tiekėjo maržos.
„Jei sunaudojamos elektros energijos kiekio ir tiekėjo maržos sandaugos suma yra mažesnė nei mėnesio mokestis, greičiausiai verta rinktis pasiūlymą, kur biržos kainai taikoma tiekėjo marža. Tačiau jei savo namuose sunaudojate didelius kiekius elektros, tikėtina, mažesnes išlaidas elektrai užtikrins fiksuotas mėnesinis mokestis“, – komentuoja P. Kalmantas.
Atstovas taip pat ragina pasidomėti specialiųjų pasiūlymų sąlygomis. Pavyzdžiui, kas nutinka tuo atveju, jei tiekėjas siūlo nuolaidą – galimybę nemokėti už pirmąjį savo sutarties mėnesį, tačiau po kurio laiko sugalvojate pakeisti tiekėją. Verta išsiaiškinti, ar tuomet teks grąžinti tokią tiekėjo dovaną, atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties nutraukimo sąlygas.
Nereiktų laukti paskutinės minutės
Trimis etapais pereiti prie laisvos elektros energijos rinkos numatyta iki 2023 m., o šiemet savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją turėtų pasirinkti gyventojai, per metus sunaudojantys 1000—5000 kWh elektros energijos. Tačiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją gali ir mažiau elektros energijos suvartojantys gyventojai. Pastebima, kad dalis šių gyventojų taip pat nedelsia.
„Pirmojo etapo patirtys rodo, kad laukti paskutinės minutės neverta: susidūrus su gausiu tiekėją norinčių pasirinkti gyventojų antplūdžiu išauga tikimybė prasčiau susidoroti su jų srautu. Taigi, procesai šiek tiek užtrunka, atsiranda didesnė elementarių žmogiškųjų klaidų rizika. Tai nėra nieko, ko nebūtų galima ištaisyti, tačiau anksčiau išanalizavus tiekėjų pasiūlymus ir pernelyg nedelsiant galima tikėtis sklandaus proceso, kurį anksčiau ar vėliau turėsime praeiti visi“, – pažymi P. Kalmantas.
Atstovas atkreipia dėmesį, kad tiekėjai yra suinteresuoti padėti gyventojams rasti geriausius sprendimus ir pateikti jiems labiausiai tinkančius pasiūlymus. Tuo metu turintys pasirinkti tiekėją, tačiau iki to nepadarę iki etapo, į kurį jie patenka, pabaigos, vartotojai pateks į garantinį tiekimą ir už elektrą permokės ketvirtadaliu.
Paieška archyve
