Pasaulinės pandemijos metu kai kurios šešėliuose glūdėjusios problemos matyti kaip ant delno. Jaunų žmonių savišvieta lytiškumo klausimais internete – viena iš jų. Vaikai/jaunuoliai praleidžia dar daugiau laiko prie ekranų nei iki šiol. Mes, suaugę, net neįsivaizduojame, ką tiksliai jie ten veikia ir kaip visą šį vyksmą sukontroliuoti.
Tačiau prieš imantis veiksmų, verta suprasti du svarbius dalykus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirma – jaunuoliai ir jaunuolės gyvena tikrą gyvenimą ir internete. Suaugusiesiems dažnai atrodo, kad internetas yra tarsi žaidimas ir siekia tai išaiškinti jauniems žmonėms. Vis dėlto didžioji jaunų žmonių dalis taip negalvoja ir būtent internete užmezga draugystes, eina į internetinius pasimatymus, patiria tikrų tikriausius jausmus, išgyvenimus, flirtą, išdavystes. Jaunų žmonių patirtys internete – tikros.
Antra – lytiškosios patirtys internete stipriai siejasi su saugumo internete tema. Kaip vaikus mokome apie elgesį kieme/gatvėje/perėjose, taip vaikus turime mokyti ir apie saugumą internete.
Taip pat apie visas temas svarbu kalbėtis ir su vaikinais, ir su merginomis – ir vieni, ir kiti turi gauti tokią pačią informaciją tam, kad puoselėtume bendrystę, o ne gilintume atskirtį.
Taigi, kaip kalbėtis su vaikais ir jaunuoliais apie pornografiją, sekstingą bei ugdyti kritišką požiūrį į medijas?
Ar pornografijos reikia bijoti kaip siaubo?
Mąstant apie pornografiją verta suvokti, kad didžioji jaunų žmonių dalis žiūri ją arba bent epizodiškai ją pamato. Taip pat svarbu suprasti, kad pornografijos žiūrėjimas savaime nėra blogis. Vis dėlto porno vaizdų atveju svarbu auginti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad pornografijos aktai nėra tikroviški, kad lytiniai santykiai realiame gyvenime atrodo visiškai skirtingai. Ir trukme, ir įžanga, ir pabaiga – viskuo.
Pornografija gali būti pasitelkiama kalbėti apie tai, ko ten nėra. T. y. apie meilę, mezgamą santykį, emocinį ir seksualinį intymumą, atsakomybę už kitą, pagarbą kūnui, tikrovišką malonumą, tikrovišką lytinį aktą, tikroviškus įvairius kūnus, apsisaugojimo/kontraceptines priemones, nepavykusius lytinius santykius, vidury proceso pranykusį geismą, glamones ir susijaudinimą, įsitikinimą, kad mano partneris/-ė tikrai nori intymių santykių.
Pornografija gali teikti malonumo ją žiūrint, turime tai priimti ir pripažinti kalbėdamiesi su jaunais žmonėmis, tačiau tuo pačiu turime jiems padėti pamatyti, kaip toli nuo realybės, pagarba ir įsiklausymų grįstų santykių yra pornografija. Jeigu pornografija yra vienintelis šaltinis pažinti žmonių seksualumą, yra naivu tikėtis, kad apie intymių santykių kompleksiškumą jauni žmonės susivoks savaime.
Sekstingo priežastys ir padariniai
Sekstingas yra nauja flirto forma, kuria užsiima daugybė suaugusiųjų ir nemažai jaunų žmonių. Tai apsinuoginusio(s) nuotraukų, vaizdų siuntimas kitam asmeniui. Įprastai apie sekstingą kalbama bauginant merginas: šiukštu nesiųskite, o jei siųsite, prarasite garbę. Ar kažką primena? Greičiausiai primena merginų gąsdinimą ankstyvais lytiniais santykiais.
Tiesa tokia, kad merginos nuo sekstingo skandalų nukenčia neproporcingai daug, nors sekstina abi pusės. Taip yra iš dalies dėl to, kad merginų seksualumas vis dar dažnai susilaukia socialinės bausmės. Nors sekstingas yra labai paplitęs, o su juo susijusių skandalų procentaliai yra labai mažai – vis tik nutikę skandalai turi negrįžtamas pasekmes merginoms, atsidūrusioms dėmesio centre.
O sekstingo skandalai nutinka tuomet, kai asmuo, kuriam buvo atsiųsta privati intymi nuotrauka, tą nuotrauką persiunčia kitam asmeniui, tas asmuo dar kitam, tas – dar kitam ir taip užsisuka nesuvaldomas procesas, kai kažkieno privati nuotrauka tampa viešu objektu. Įprastai, nutikus tokiems atvejams, kaltiname siuntusįjį asmenį – nors skandalas įvyko todėl, kad kažkas negerbė to siuntusiojo asmens atvaizdo ir dalijosi juo su kitais.
Svarbu su jaunais žmonėmis kalbėtis apie tai, kad ir tikrovėje, ir internetinėje erdvėje reikia gerbti kito žmogaus kūną. Nesvarbu, ar tą kūną gali paliesti, ar tik pamatyti – su kūnu reikia elgtis atsakingai. Kitaip tariant, mes – suaugusieji – turime nustatyti saugaus elgesio taisykles. Nes kol kas sekstingas yra tarsi laukiniai vakarai, kai taisyklių nėra ir kiekviena(s) elgiasi pagal savo suvokimo lygį.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog tie, kas persiunčia intymias nuotraukas kitiems, kur kas labiau linkę vadovautis stereotipinėmis nuostatomis apie merginas ir vaikinus. Tad užtikrinant saugumą svarbu ne tik pasikalbėti apie sekstingą, tačiau apskritai puoselėti asmens lytinį raštingumą.
Medijos – iškreiptų veidrodžių karalystė
Mes, suaugusieji, dažnai teigiame, kad jaučiamės atsparūs reklamoms, nerealistiškai romantiškų filmų siužetams, influenceriams ir t. t. Tačiau panašu, kad medijos mums daro daug didesnę įtaką negu įtariame. Jauniems žmonėms juo labiau, nes jų gebėjimas kritiškai mąstyti apie aplinką tik formuojasi.
Mūsų užduotis – lavinti savo gebėjimą kritiškai vertinti tobulų kūnų ir tobulų gyvenimo scenarijų paradą medijose ir tuo pačiu padėti jauniems žmonėms geriau permatyti mums daromą medijų įtaką.
Kalbėkitės su jaunais žmonėmis apie tai, kad medijose šlovinami vien „teisingi“ kūnai ir gyvenimai, kad jose beveik nematyti gyvenimų įvairovės. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek merginų matyti ekranuose ir kokia būna jų rolė, o koks vaidmuo tenka vaikinams. Kaip skiriasi vaikinų ir merginų muzikiniai klipai? O vaidmenys kompiuteriniuose žaidimuose? Kaip konstruojamas mamų ir tėčių paveikslas? Dažnai mamos turi tik šią tapatybės dalį, o tėčiai dar ir karjeros, pomėgių ir t. t. (puikus pavyzdys – Simpsonai.)
Kvestionuokite tai, ką matote, kelkite klausimus. Ir tikėkitės, kad jūsų įdirbis duos vaisių. Nes su jaunais žmonėmis leidžiant laiką kartais gali apimti jausmas, kad stovime vietoje ir niekas, ką darome, nepadeda. Tačiau dažniausiai viskam reikia laiko.
Atrodo keblu ir neaprėpiama? Nežinote, nuo ko pradėti, kokie klausimai kyla jūsų vaikui ar paaugliui? Geras tokių klausimų ir atsakymų į juos šaltinis – „ Lytiškumo namų “ paskyra socialiniame tinkle „Instagram“. Joje atsakome į vaikams ir paaugliams kylančius klausimus. Tikime, kad pasimetusiems suaugusiesiems ši medžiaga taps gerais paruoštukais arba bent jau pradžios taškas pokalbiui.
Komentaras parengtas Įvairovės ir edukacijos namams kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru.
Akvilė Giniotaitė yra lytiškumo ugdymo advokatavimo koordinatorė VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ ir Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė.
Paieška archyve
