Karantino metu elektroninės prekybos verslai gavo net 87 proc. daugiau pajamų, žmonės internetu išleido 47 proc. daugiau pinigų, rodo „Common Thread“ duomenys. Vis tik internete suaktyvėjo ne tik pirkėjai, bet ir nelegaliai pasipelnyti siekiantys internetiniai sukčiai, užsiimantys apsimestine prekyba. Nesilaikydami saugumo reikalavimų, galite ne tik negauti įsigytos prekės, bet ir netekti asmens duomenų. Tad ką būtina žinoti, norint internetu apsipirkti saugiai?
„Apsimestinė internetinė prekyba yra vienas populiariausių internetinių sukčių veiklos modelių. Ji ypač suklesti bet kokios krizės metu, kai kyla populiarių prekių pirkimo bumas arba deficitas. Būtent pastarąją situaciją patyrėme pandemijos metu, kai šalyje trūko apsaugos priemonių. Kuo prekė labiau geidžiama ar jos kaina – patrauklesnė, tuo mažiau esame linkę atkreipti dėmesį į prekeivio patikimumą, perkame vadovaudamiesi emocijomis, taigi lengviau pakliūname į apgavikų pinkles“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitės“ IT ir kibernetinio saugumo vadovas bei pataria, kaip internetu apsipirkti saugiai.
Žinomi vardai – patikimiausi
Norėdami internetu įsigyti prekę ar paslaugą pirmiausia dėmesį kreipkite į žinomiausias ir gerą reputaciją turinčias Lietuvos ar pasaulio elektronines parduotuves. Dažnu atveju žinomi el. prekybos vardai užtikrina saugią internetinio apsipirkimo patirtį.
„Dideli, patikimi el. komercijos portalai laikosi teises aktų, gina pirkėjo interesus, saugo savo reputaciją. Todėl užtikrina ir atsiskaitymų saugumą, suteikia galimybę atsiskaityti per saugius mokėjimo paslaugų partnerius, pavyzdžiui, „PayPal“ ar BankLink“, užtikrina prekių ir pinigų grąžinimą, sąžiningai leidžia pirkėjams palikti komentarus apie prekių ir paslaugų kokybę. Be to, jie dažnai siūlo specializuotas išmaniąsias programėles telefonams ar planšetiniams kompiuteriams – jos padidina ne tik apsipirkimo patogumą, bet ir saugumą, nes turi integruotus saugaus atsiskaitymo būdus, pavyzdžiui, „ApplePay“ ar „GooglePay“, – pasakoja S. Skirmantas.
Vis tik naršydami net ir puikiai pažįstamose el. parduotuvėse, dar kartą įsitikinkite, kad esate ne padirbtoje, į tikrą svetainę labai panašioje jos kopijoje. Tą padarysite pažvelgę į parduotuvės interneto adresą.
„Jei įprastai apsiperkate, pavyzdžiui, „Amazon“, „Asos“ ar populiariose lietuviškose parduotuvėse, tokiose kaip „Skytech“, „Kika“ ar „Varle“, belieka įprastais būdais įsitikinti, kad esate tikroje šių parduotuvių versijoje. Reikėtų įdėmiai patikrinti jų internetinį adresą (URL) ir įsitikinti, ar jis visiškai niekuo nesiskiria nuo originalaus. Svarbu atkreipti dėmesį net į menkiausius skirtumus, pavyzdžiui, parduotuvės interneto adreso pavadinimo pradžioje ar pabaigoje esančius simbolius. Taip pat atkreipkite dėmesį į galiojantį saugumo sertifikatą „Secure Sockets Layer“ (SSL) – internetinio adreso pradžioje turėtumėte matyti ne http, bet https raides – adreso pradžioje esantis raidžių junginys turi baigtis raide „s“, – pataria S. Skirmantas.
Patariama vengti el. paštu gautų nuorodų, nes jos gali vesti į padirbtus puslapius. Verčiau suveskite parduotuvės adresą patys arba naudokite naršyklės „Mėgstamiausiuose“ (angl. Favorites) išsaugotas nuorodas – taip žinosite, kad atsidarėte patikimą el. parduotuvę.
Įvertinkite pardavėjo reputaciją
O ką daryti tais atvejais, kai reikiamos prekės žinomose el. parduotuvėse nėra ir ją randate tik mažiau girdėtose? Visų pirma būtina įsitikinti pardavėjo reputacija, pataria S. Skirmantas.
„Apie mažiau girdėtas parduotuves informacijos ir pirkėjų atsiliepimų ieškokite internete. Jei reikšmingas kiekis atsiliepimų patikimuose portaluose, pavyzdžiui, „Trust Pilot“, nurodo teigiamą vertinimą, galite bandyti įsigyti prekę. Jei tai lietuviškas portalas, pasidomėkite kokia įmonė vykdo pardavimus, ar tokia įmonė iš viso egzistuoja. Jei tai užsienio el. parduotuvė reikėtų sužinoti, kokioje šalyje ji veikia. Jei parduotuvė tokios ar panašios informacijos aiškiai neatskleidžia ir jai trūksta skaidrumo, jums turėtų kilti įtarimų“, – įspėja S. Skirmantas.
Kaip ir apsiperkant žinomose parduotuvėse, taip ir šiose verta patikrinti, ar naudojamas https protokolas. Jei ne – įtarimų laipsnis turėtų kilti. Žinoma, visais atvejais apsiperkant nežinomose parduotuvėse, rizika išlieka – galite ne tik negauti prekės, už kurią sumokėjote, bet ir prarasti savo mokėjimo kortelės ar kitus asmens duomenis.
„Jei tokiose parduotuvėse vis tik nuspręsite apsipirkti, visų pirma dėmesį atkreipkite į registraciją. Kokių duomenų prašo registracijos forma? Ar tikrai visų jų reikia apsipirkimui? Registracijai į nežinomas el. parduotuves rekomenduoju naudoti atskirą, tokiam tikslui susikurtą el. pašto adresą – jokiu būdu registracijoms nenaudokite darbui skirto el. dėžutės adreso“, – sako S. Skirmantas.
Didesniam saugumui – vienkartinės kortelės
Nepaisant to, kokioje parduotuvėje apsiperkate, dėmesį atkreipkite į keletą bendrų patarimų, padėsiančių dar labiau sumažinti pavojus apsiperkant internetu.
„Pirmiausia, kiekvienoje el. parduotuvėje registracijai naudokite unikalų slaptažodį. Jokiu būdu nenaudokite to paties, kuris reikalingas prisijungimui prie jūsų el. pašto ar kompiuterio. Vartotojai teigia, kad papildomų apsaugos kodų galvojimas skamba nepatogiai, tačiau šis laikinas nepatogumas gali užkirsti kelią daugeliui problemų ateityje“, – pataria S. Skirmantas.
Be to, kurdami naują slaptažodį, venkite naudoti savo gimimo datą, itin paprastą skaičių seką – 111111, 123456, ar stulpelį sudarančią kombinaciją, pavyzdžiui, 7410 ir panašias. Verčiau rinkitės logikos neturinčių ženklų kombinaciją, sudarytą iš raidžių, simbolių ir skaičių.
Jei internetu atsiskaitote mokėjimo kortele, rekomenduojama turėti atskirą, tik internetiniams atsiskaitymams skirtą mokėjimo kortelę. Joje reikėtų laikyti tik tiek pinigų, kiek ketinate tuo metu išleisti konkrečiam apsipirkimui. Atsiranda vis daugiau naujų ir daug saugesnių atsiskaitymo kortele internete būdų. Vienas jų – vienkartinė mokėjimo kortelė.
„Jau yra galimybė kiekvienam internetiniam atsiskaitymui gauti vienkartinę virtualią mokėjimo „kortelę“. Tiksliau, tai atsiskaitymui reikalingų kortelės duomenų rinkinys. Jie panaudojami tik vieną kartą ir yra sunaikinami, todėl nekils pavojaus, net ir internetiniams nusikaltėliams pavogus tokios „kortelės“ duomenis. Tokią mokėjimo galimybę suteikia, pavyzdžiui, mokėjimų platformos „Revolut“ ar „EcoPayz“. Tiesa, ši paslauga mokama“, – pasakoja S. Skirmantas.
Jei vis tik buvote apgauti apsimestinės prekybos nusikaltėlių, ar jaučiate, kad jūsų asmens ar mokėjimo priemonės duomenys nutekėjo, kuo skubiau blokuokite, o netrukus ir pasikeiskite mokėjimo kortelę. Norėdami užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams, apie nesąžiningą pardavėją galite pranešti socialinių tinklų paskyrose – tai gali būti veiksminga priemonė, galinti padėti kitiems žmonėms pranešti apie nesąžiningą pardavėją.
Paieška archyve
