Internetiniai sukčiai, apgaule išviliojantys patiklių pirkėjų pinigus, o vėliau paslaptingai dingstantys kartu su reklamuotomis prekėmis – dažnas reiškinys interneto platybėse. Patrauklūs pasiūlymai, akcijos ir nuostabių rezultatų žadantys produktai skatina skubotus sprendimus, kurie nebūtinai lems gerą pirkinį.
Minėdama tarptautinę Saugesnio interneto dieną, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena auksines taisykles, padėsiančias atpažinti nepatikimą pardavėją internete.
1. Kontaktinė informacija ir pavadinimas
Įstatymas įpareigoja kiekvieną internetu prekiaujantį verslininką nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Pardavėjas taip pat turi nurodyti savo pavadinimą ir teisinę formą. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės tinklalapyje arba pardavėjo socialinio tinklo paskiroje pasigedote – tai turėtų būti pirmasis signalas suklusti ir nepirkti iš šio pardavėjo. Kilus ginčui, nustatyti tokį pardavėją labai sudėtinga.
2. Gramatinės klaidos, nerišli kalba
Jei pardavėjo tinklalapyje arba socialinio tinklo paskyroje pastebėjote nemažai gramatinių klaidų, tekstas nerišlus ir nelogiškas, labai tikėtina, kad internetinė parduotuvė yra fiktyvi, o tekstas išverstas automatinio vertimo programa.
3. Per daug gerai, kad būtų tiesa
Specialus pasiūlymas! Tik šiandien! Iki akcijos pabaigos liko 1 diena! – tokie ir panašūs pasiūlymai atkreipia pirkėjų dėmesį, tačiau kuo daugiau raginimo ir patrauklių sąlygų – tuo didesnis turėtų būti pirkėjų budrumas. Kaina yra vienas esminių rodiklių vartotojui renkantis pirkinį, todėl internetiniai sukčiai nesikuklina tuo pasinaudoti. Prieš perkant dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, patariame atlikti trumpą apžvalgą ir palyginti tokios pačios rūšies prekių aprašymą bei kainą kitose internetinėse ar mažmeninės prekybos parduotuvėse.
Būtina atminti, kad nors internete apstu įvairiausių stebuklingų preparatų, kurie žada nepaprastai gerus ir greitus rezultatus – gydyti gali tik vaistai! Nei maisto papildas, nei kosmetikos gaminys nėra laikomi vaistiniu preparatu, taigi jeigu jie yra reklamuojami nurodant gydomąsias savybes, tokius produktus ir juos platinančius pardavėjus vertinkite kritiškai. Visi Lietuvoje platinami vaistiniai preparatai turi būti registruojami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos registre.
4. Atsiliepimai ir skundai
Kitų pirkėjų atsiliepimai yra puikus informacijos šaltinis, padėsiantis apsispręsti – pirkti iš konkrečios internetinės parduotuvės ar susilaikyti. Atsiliepimus rekomenduojame tikrinti ne internetinės parduotuvės tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje (paprastai fiktyvių parduotuvių atsiliepimai yra itin geri), o specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse.
5. Pardavėjo registracijos vieta ir svetainės adreso pavadinimas
Patikrinkite, kur yra registruotas pardavėjas. Būkite itin atsargūs rinkdamiesi prekes ne iš Europos Sąjungos šalių, kadangi apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas, pavyzdžiui, Kinijoje arba JAV, labai sudėtinga. Pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai vartotojai perka iš Lietuvos arba Europos Sąjungos pardavėjų, tačiau pinigai už prekes pervedami į JAV arba Kinijoje esančias sąskaitas. Vėliau tokio pardavėjo internetinis tinklalapis išjungiamas ir pardavėjas tampa nepasiekiamas, todėl prieš atlikdami pinigų pervedimus, pasitikrinkite, kam pervedate savo pinigus. Taip pat atkreipkite dėmesį į interneto svetainės adreso (domeno) pavadinimą. Į įvairių garsių prekės ženklų pavadinimus panašūs domenai (pavyzdžiui, naike.com, aple.com ir pan.) iš tiesų gali slėpti „phishing“ (duomenų vagysčių) svetainę, todėl itin atidžiai vertinkite tokius pardavėjus ir, kilus abejonių, jokiu būdu nieko nepirkite, o kreipkitės konsultacijos į VVTAT specialistus.
Vis dar dvejojate, ar pardavėjas patikimas? Kreipkitės konsultacijos į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistus!
Paieška archyve
