Dažnas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų. Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.
Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Neteigiu, kad tokie virtualūs draugai yra savaime blogai, tačiau čia gali slypėti įvairiausių pavojų, kadangi šiais laikais apsimesti kažkuo kitu yra labai paprasta.
Atlikau trumpą eksperimentą – per kelias minutes susikūriau netikrą „Facebook“ profilį ir į jį pakviečiau kelių skirtingų mokyklų, skirtingų klasių mokinių. Nors mokyklos skirtingos ir mokinių amžius skirtingas, tačiau rezultatai buvo panašūs – nemaža dalis mokinių priėmė mano kvietimą draugauti, nors to sukurto žmogaus nei pažįsta, nei yra su juo bendravę bent virtualiai. Turbūt nereikia pasakoti, kiek toks „draugas“ gali pridaryti žalos.
Žinoma, saugumas socialiniuose tinkluose neapsiriboja vien netikromis žmonių anketomis, čia labai svarbu pabrėžti ir savo duomenų saugumo, internetinių patyčių ir kitus klausimus. Tad dalijuosi keliais patarimais, kurie turėtų padėti, ir naudojimasis socialiniais tinklais teiktų daugiau džiaugsmo nei rūpesčių.
– Asmeninė informacija. Skelbk tik tiek savo asmeninės informacijos savo paskyrose, kiek tikrai reikia. Juk socialinio tinklo paskyroje turbūt nebūtina viešai nurodyti savo el. pašto, telefono numerio ar kitų asmeninių duomenų. reklama
– Privatumo nustatymai. Vienas svarbiausių dalykų – sureguliuoti privatumo nustatymus, kad žmonės, kurie nėra tavo draugų rate, nematytų tavo skelbiamos informacijos.
– Nedėk tokių nuotraukų, kurių negalėtum parodyti savo tėvams ar močiutei (na gerai, gerai, močiutei nebūtina, užtektų tėvams). Kiekvieną kartą prieš keldamas nuotrauką ar vaizdo įrašą, pagalvok, ar tavo tėvai neprieštarautų, pamatę tą medžiagą.
– Kritiškai vertink bendravimą virtualioje erdvėje su nepažįstamais asmenimis. Geriausia virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamaisiais, tačiau jeigu vis dėlto tuo užsiimi, visada gerai pagalvok, ar į visus to žmogaus prašymus reikia atsakyti. Niekada tokiam žmogui nesiųsk savo nuotraukų, vaizdo įrašų ar kokios kitos asmeninės informacijos, nesakyk, kur tu gyveni, mokaisi ar pan.
– Atsargiai siųskis įvairius failus. Internete gausu virusų, kurie gali patekti į tavo naudojamus prietaisus, pavogti asmeninės informacijos ar tiesiog sugadinti tuos prietaisus. Taip pat atsargiai atidarinėk draugų atsiųstas nuorodas, tai kartais taip pat būna virusų siuntinėjamos nuorodos. Jeigu gavai iš draugo kokią nors nuorodą, tai palauk, kol jis parašys, kas tai per nuoroda, kad įsitikintum, jog tai nėra virusas.
– Pasirink tinkamus slaptažodžius. Norint apsaugoti savo socialinių paskyrų privatumą, pirmiausia reikia sugalvoti gerus slaptažodžius, kad pašaliniai asmenys negalėtų lengvai jų atspėti ir prisijungti prie tavo profilių. Pasaulyje vieni populiariausių slaptažodžių vis dar yra 123456 arba password, kurie yra taip lengvai atspėjami. Geriausia, kad slaptažodyje nebūtų su jumis susijusios informacijos, kurią gali žinoti aplinkiniai, tai jūsų vardai, pavardės, augintinio vardas ar gimimo data. Geriausia, kad slaptažodyje būtų ne vien raidžių, bet ir skaičių.
Ypatingą dėmesį siūlyčiau atkreipti į savo el. pašto slaptažodį, nes prie daugumos socialinių tinklų jungiamasi būtent per el. paštą, o prie jo prisijungus, labai greitai galima prisijungti ir prie socialinių tinklų paskyrų. Norint prisijungti prie kitų tinklų, naudojamas mobilusis telefonas, tad jį taip pat reikėtų labai saugoti, nepalikinėti vietose, kur galėtų prieiti pašaliniai žmonės, naudoti papildomas apsaugos priemones (atrakinimo kodus), kad bet kas negalėtų prisijungti, net ir paėmęs telefoną.
– Nėra to blogo, kas nepatektų į internetą. Negalvok, kad jeigu įkėlei nuotrauką ar vaizdo įrašą į „Snapchat“ ar „Instagram stories“, visa tai po paros tiesiog išnyks. Taip, tos žinutės išnyks, tačiau bet kas, kas gali matyti tavo įrašus, gali padaryti tų įrašų ekrano kopijas (angl. print screen) ar kitaip išsisaugoti tą medžiagą. O išsaugotos kopijos gali plačiai pasklisti internete, ir tu jau nebeturėsi galimybės sukontroliuoti, kur ir kiek laiko tie įrašai bus matomi. Tad net ir keldamas informaciją, kuri turėtų pranykti, pagalvok, ar tai tokia informacija, kurią pamačius pašaliniams asmenims, tau nebūtų gėda.
– Patyčios internete. Tai opi problema, kartais galbūt tiesiog sunkiau atpažįstama, nes gali būti pakankamai skirtingų formų. Patyčios internete apima tokius veiksmus kaip vulgarių ar įžeidžiančių komentarų rašymas žmogaus socialinio tinklo paskyroje, netinkamų asmeninių žinučių (grasinimai, šantažavimas) siuntinėjimas, asmeninių ar kitokio pobūdžio vaizdo įrašų, nuotraukų, kurios gali įžeisti, kėlimas į žmogaus socialinių tinklų paskyras.
Ką reikėtų daryti? Pirmiausia – išsaugoti įrodymus, kurių gali prireikti ateityje. Geriausia padaryti tos įžeidžiančios informacijos ekrano kopijas, o nuotraukas, vaizdo įrašus galima ir išsisaugoti. Pagal įžeidžiančių žinučių turinį galite spręsti, ar verta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Dėl to reikėtų pasitarti su suaugusiaisiais. Vienas paprasčiausių žingsnių – užblokuoti žmones, su kuriais nenorite bendrauti, taip nebesulauksite nepageidaujamų žinučių ar informacijos savo paskyroje iš to žmogaus. Svarbiausia – nesivelti su tokiais asmenimis į diskusijas, nes taip tik paskatinsite juos jus įžeidinėti.
– Pasitark. Jeigu jauti, kad kažkas negerai, visada geriau pasikalbėti su vyresniaisiais, tėvais, mokytojais.
– Pamokyk tėvus. Įprasta, kad tėvai ar mokytojai moko tave įvairių dalykų, nes turi daugiau patirties vienoje ar kitoje srityje. Tačiau šiuolaikinės technologijos yra ta sritis, apie kurią vaikai žino daugiau nei suaugusieji. Tad jei matai, kad tavo tėvai susikūrė paskyrą socialiniame tinkle ir norėdami paklausti ko nors asmeniškai, rašo tai ant tavo profilio sienos, nebijok su jais pasikalbėti ir paaiškink pagrindinius naudojimosi socialiniais tinklais principus.
Paieška archyve
