Ekspertai teigia, kad kibernetinis smurtas santykiuose tampa vis aktualesne problema, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ar neatpažintas. Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei vienas iš trijų žmonių Lietuvoje yra patyrę kibernetinį smurtą santykiuose. Ekspertai paaiškina, kaip atpažinti šią smurto formą ir ką daryti ją patyrus.
Kibernetinis smurtas apima visas situacijas, kai technologijos naudojamos siekiant pažeminti, įbauginti ar kontroliuoti kitą žmogų. Jis gali vykti socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse, el. paštu ar net pasitelkiant šnipinėjimo programas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau tokiam smurtui naudojamas ir dirbtinis intelektas – pavyzdžiui, kuriant suklastotus, neretai pornografinio pobūdžio vaizdus, kuriais siekiama pažeminti, kontroliuoti ar net šantažuoti žmogų.
„Atsirandant naujoms technologijoms ir didėjant skaitmeniniam raštingumui, jos vis dažniau pasitelkiamos smurtui prieš partnerę ar partnerį. Ši smurto forma retai egzistuoja viena – dažniausiai ji persipina su psichologiniu, fiziniu ar seksualiniu smurtu. Kibernetinis smurtas dažniausiai pasireiškia per kontrolę, sekimą ar nuolatinį spaudimą, pavyzdžiui, tikrinant asmens įrenginius, stebint buvimo vietą ar siekiant kontroliuoti bendravimą su kitais žmonėmis. Tai nėra pavieniai atvejai – dažnai tai tampa nuolatiniu elgesio modeliu, kuris riboja žmogaus laisvę ir kuria nesaugumo jausmą kasdienybėje“, – sako Moterų informacijos centro smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės ir žmogaus teisių ekspertė Rugilė Zmitrevičiūtė.
Pasak jos, kibernetinis smurtas dažnai pasireiškia ir per viešinimą bei šmeižtą – nuo intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimo iki asmeninės informacijos siuntimo artimiesiems ar net darbdaviams. „Tai daroma siekiant pažeminti, pakenkti reputacijai ar santykiams su kitais asmenimis, sukelti gėdą ir daryti psichologinį spaudimą“, – sako ekspertė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad toks smurtas neretai tęsiasi ir pasibaigus santykiams, kai buvęs partneris siekia išlaikyti kontrolę ar keršyti.
Jaunesni žmonės kibernetinį smurtą patiria dažniau
IKEA socialinės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ tyrimas rodo, kad daugiau nei vienas iš trijų (35 proc.) žmonių Lietuvoje yra patyrę tam tikrą kibernetinės prievartos formą santykiuose – dažniausiai tai partnerio klausimai ar spaudimas dėl bendravimo su kitais žmonėmis, telefono ar kompiuterio tikrinimas be leidimo ir reikalavimas dalintis buvimo vieta. Tokios patirtys dažnesnės tarp jaunesnių žmonių – pavyzdžiui, net 26 proc. 30–39 metų respondentų nurodo, kad partneris tikrino jų įrenginius be leidimo, o 33 proc. 18–29 metų respondentų teigia patyrę partnerio kontrolę dėl bendravimo.
„Kibernetinis smurtas dažnai lieka nematomas, nes daugelis nukentėjusių nuo smurto nesikreipia pagalbos arba ilgą laiką neatpažįsta, kad tai, ką patiria, yra smurtas. Praktikoje matome, kad tokie atvejai yra kur kas dažnesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako R. Zmitrevičiūtė.
Rūpestis ar sisteminė kontrolė?
Pasak ekspertės, santykių pradžioje kai kurie elgesio modeliai, galintys virsti kibernetiniu smurtu, gali atrodyti kaip rūpestis – pavyzdžiui, noras sužinoti, ar partneris saugiai grįžo namo. Problema atsiranda tuomet, kai tai tampa nuolatine kontrole ir santykiai praranda lygiavertiškumą.
„Jei žmogus jaučia, kad turi keisti savo elgesį, kad išvengtų konflikto ir išlaikytų ramybę, tai yra aiškus kontroliuojančių santykių ženklas“, – atkreipia dėmesį R. Zmitrevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad santykių pradžioje ypač svarbu susitarti dėl aiškių ribų ir jų laikytis. Pavyzdžiui, partneriai gali susitarti nesidalinti socialinių tinklų slaptažodžiais. Taip pat verta apsvarstyti, ar ir kada dalintis buvimo vietos duomenimis.
IKEA tyrimas atskleidžia, kad dauguma žmonių aiškiai atskiria rūpestį nuo kontrolės skaitmeninėje erdvėje. Pavyzdžiui, 63 proc. mano, kad partnerio telefono ar kompiuterio tikrinimas be leidimo yra kontroliuojantis elgesys, 60 proc. teigia, kad reikalavimas dalintis slaptažodžiais peržengia ribas, o 58 proc. mano, kad partnerio bandymas riboti prieigą prie interneto ar socialinių tinklų yra nepriimtinas.
Nusikaltimas išlieka nusikaltimu – net ir internete
Ekspertė pabrėžia, kad niekas neturėtų toleruoti grasinimų, priekabiavimo ar kontroliuojančio elgesio – net jei tai vyksta internete.
Anot jos, ne mažiau svarbu pasirūpinti savo saugumu – pasikeisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją, patikrinti įrenginius ir privatumo nustatymus. Jei smurtas vyksta viešai, būtina apie jį pranešti platformoms, o aplinkiniai neturėtų likti abejingi – neplatinti jautrios informacijos, nekaltinti nukentėjusiojo, o palaikyti, nes smurtas visada yra tik smurtautojo atsakomybė.
„Taip pat svarbu kreiptis pagalbos į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ar policiją, nes tai yra nusikalstama veika“, – pabrėžia R. Zmitrevičiūtė.
Prireikus pagalbos, visada galima:
- kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje;
- rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje „Visų reikalas“;
- norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.
IKEA užsakymu visuomenės nuomonės apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje tyrimų bendrovė „Norstat” atliko 2026 m. vasarį. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1000 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Imtis reprezentatyvi pagal lytį, tautybę, amžių ir gyvenamąją vietą.
