Saulės energetikos rinkoje prasidėjo pauzės ir persiorientavimo laikotarpis. Metų pabaigoje paskelbta žinia apie žymiai sumažintus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamos paramos dydžius paskatino diskusijas, kokį poveikį tai turės saulės energetikos raidai ir investicijų atsiperkamumui.
„Saulės grąža“ nuotr.
Bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus pardavimų vadovas Edgar Bulovič pripažįsta, kad nors paramos koregavimas buvo prognozuojamas, faktiniai sprendimai nustebino savo apimtimi. „Saulės elektrinių ir energijos kaupiklių įrangos kainos jau keletą metų nuosekliai mažėja, todėl buvo aišku, jog valstybės parama ilgainiui trauksis, tačiau rinka nesitikėjo, kad paramos įkainiai bus peržiūrėti taip reikšmingai, ypač elektros energijos kaupimo sistemų (kaupiklių) segmente“, – sako E. Bulovič.
Pagal naująsias paramos sąlygas, keičiasi beveik visi pagrindiniai finansavimo parametrai. Individualioms saulės elektrinėms parama mažinama nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą, o nutolusiems saulės parkams – nuo 323 iki 200 eurų už kilovatą. Abiem atvejais maksimali kompensuojama galia mažinama nuo 10 iki 7 kW. Elektrinių ir energijos kaupiklių kompleksams numatyta fiksuota parama mažėja nuo 5 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų, o planuojantys įsigyti vien energijos kaupiklius pamatys didžiausius pokyčius – parama už kilovatvalandę mažinama nuo 380 iki 170 eurų, nors maksimali kompensuojama talpa – iki 15kWh – išlieka nepakitusi.
Pokyčių saulės energetikos subsidijavimo nuostatuose, anot E. Bulovič, nereikėtų vertinti kaip rinkos „saulėlydžio“ ar kardinalaus krypties pasikeitimo. Pasak jo, parama ir anksčiau buvo diferencijuojama pagal atskiras kryptis – saulės parkus, individualias elektrines, jų plėtrą ar energijos kaupimo sprendimus.
Vis dėlto naujosiose paramos sąlygose aiškiau išryškėja kryptingesnis valstybės požiūris: parama telkiama į naujas saulės elektrines, ji nebetaikoma esamų sistemų plėtrai, taip pat orientuojamasi į vartotojus, neturinčius galimybės gauti ESO prisijungimo sąlygų ir besirenkančius nutolusius saulės parkus. Tai rodo ne naują skirstymo logiką, o nuoseklų perėjimą prie labiau tikslinės paramos, nukreiptos ten, kur ji sukuria didžiausią pridėtinę vertę.
Individualūs sprendimai svarbesni nei parama
Eksperto teigimu, kol galioja „net meteringo“ (elektros energijos apskaitos su tinklu) sistema, leidžianti dieną pagamintą, bet nesuvartotą elektros energiją „pasidėti“ tinkle ir ją panaudoti vėliau, saulės elektrinės lieka ekonomiškai pagrįstu sprendimu. Investicijos ekonominę grąžą greičiau pasieks įmonės, kurių elektros suvartojimas sutampa su saulės energijos gamybos piku dienos metu. Taip pat – namų ūkiai, kurių elektros vartojimas yra pakankamai didelis ir pastovus. „Taigi, šiandien svarbiausia yra ne tiek paramos dydis, kiek individualus elektros vartojimo profilis ir teisingai parinkta sistemos galia“, – pažymi E. Bulovič.
„Saulės grąžos“ atstovas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų, tačiau viešojoje erdvėje rečiau aptariamą aspektą – galimybes atiduoti pagamintą elektros energiją į tinklą. Pasak jo, pastaruoju metu tapo sudėtingiau gauti ESO prisijungimo sąlygas galios atidavimui, o tai kai kuriais atvejais tampa papildomu barjeru planuojant saulės elektrinės įrengimą: „Tai viena iš priežasčių, kodėl sprendimai šiandien turi būti dar labiau individualizuoti – ne visiems vartotojams tinka vienodi modeliai“.
Įvertinus individualias technines galimybes ir vartojimo profilį, saulės elektrinė vis dažniau vertinama ne tik kaip energetinis, bet ir kaip finansinis sprendimas.
Saulės elektrinė – irgi investicinis sprendimas
„Rinka išties prognozavo kitaip – buvo kalbama apie „kaupiklių metus“, tačiau realybėje šiam segmentui skirta paramos suma pasirodė esanti gana ribota. Didžioji jos dalis jau panaudota projektams, kurie buvo įgyvendinti 2025 metais, todėl tikėtina, kad visiems norintiems tiek saulės elektrinių, tiek energijos kaupimo sistemų paramos lėšų paprasčiausiai nepakaks. Tai neišvengiamai paveiks klientų lūkesčius, ypač turint omenyje, kad parama skiriama tik tiems atvejams, kai įsirengiama ir saulės elektrinė, ir energijos kaupiklis“, – komentuoja E. Bulovič.
Vis dėlto mažesnė APVA parama nereiškia, kad investicijos į saulės energetiką tampa mažiau patrauklios. Kaip pastebi E. Bulovič, pastaraisiais metais saulės elektrinių ir energijos kaupimo įrangos kainos nuosekliai mažėjo, todėl bendri investicijų kaštai šiandien mažesni nei tuo metu, kai buvo siūlomos dosnesnės paramos schemos. Tad ir investicijos šiandien vis dažniau planuojamos remiantis ekonominiu pagrįstumu, o ne vien valstybės parama.
Anot „Saulės grąžos“ eksperto, sumažėję paramos įkainiai nereiškia iš esmės pasikeitusio investicijų atsiperkamumo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai ir verslai renkasi saulės energetiką, išlieka ta pati – elektros sąnaudų mažinimas. Net ir esant mažesnei paramai, saulės elektrinės atsiperka, o atsipirkimo laikotarpis dažniausiai pailgėja tik nežymiai, ypač vertinant ilgalaikę naudą – per visą sistemos eksploatavimo laiką.
Kalbant konkrečiau, sumažėjusi parama saulės elektrinių atsipirkimo laiką pailgino maždaug pusmečiu. Jei anksčiau 10 kW saulės elektrinė su parama atsipirkdavo per dvejus metus, su dabartine parama – per 2,5 metų. O nutolusioms elektrinėms ir kaupikliams atsipirkimo laikotarpis pailgėja iki vienerių metų.
„Mes vis dar galime pagrįstai juokauti, kad geras televizorius kainuoja panašiai, kiek elektrinė, įsigyta su parama, o nusprendusiems atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos – saulės energetika jau išties prasminga investicijų kryptis, prisimenant ir tai, kad ji sumažina ir kasdienes būtinąsias išlaidas“, – sako E. Bulovič.
O gal verta palūkėti?
E. Bulovič nepataria laukti „geresnių laikų“, tikintis, kad ateityje parama saulės energetikai vėl išaugs – saulės elektrinių rinka Lietuvoje jau yra pakankamai prisotinta, o ESO tinklo galimybės prijungti visus norinčius gaminančius vartotojus – ribotos.
„Tai signalizuoja, kad valstybės parama laikui bėgant greičiau bus dar labiau mažinama ar tikslinama, o ne didinama. Panaši dinamika matoma ir kitose srityse – pavyzdžiui, skatinant renovaciją, šilumos siurblių ar elektromobilių įsigijimą, kur parama laikui bėgant mažėjo, tačiau ekonomiškai pagrįsti sprendimai išliko aktualūs“, – sako jis. Paramos mažėjimas, pasak eksperto, įprastai rodo pasikeitusią rinkos situaciją, kai technologijos pinga, sprendimai tampa brandesni, o valstybės vaidmuo pereina nuo plataus skatinimo prie selektyvesnės paramos.
Todėl specialistai šiandien siūlo sprendimus grįsti ne emocijomis ar nusivylimu dėl sumažėjusios paramos, o individualiais skaičiavimais.
„Saulės elektrinė apsimoka ir su mažesne parama – svarbu įvertinti savo elektros vartojimą ir pasirinkti sprendimą, kuris labiausiai atitinka poreikius. Galime prognozuoti, kad šie pokyčiai labiau paveiks ne pačią saulės energetikos paklausą, o sprendimų priėmimo greitį ir rinkos struktūrą. Kitaip tariant, mažėjanti parama keičia ne saulės energetikos patrauklumą, o sprendimų priėmimo kultūrą – ji tampa racionalesnė, labiau individualizuota ir pagrįsta skaičiais“, – apibendrina „Saulės grąžos“ privačių klientų skyriaus pardavimų vadovas E. Bulovič.
Paieška archyve
