Pastaraisiais metais ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvos keliuose elektromobilių skaičius nuosekliai auga. Nepaisant šių rinkos tendencijų, dalis vairuotojų tokių automobilių vis dar vengia. Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – mažas viena akumuliatoriaus įkrova nuvažiuojamas atstumas, sunku rasti įkrovimo stotelių, jų per mažai arba pastarosios įrengtos nepatogiose vietose. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) novatoriaus, Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus doc. dr. Vido Žuraulio, nederėtų numoti į aplinkos taršos problemas ir vis dėl to apsvarstyti elektromobilio įsigijimą. Pastarųjų išlaikymas gerokai pigesnis, tereikia tik priprasti prie teisingų eksploatavimo principų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip išsirinkti elektromobilį?
V. Žuraulio teigimu, vietoje benzinu ar dyzelinu varomo automobilio renkantis elektromobilį, pirmiausia reikia apgalvoti jo baterijos krovimo galimybes. Tai labai priklauso ir nuo važiavimo įpročių – ar pakaks elektromobilį krauti tik namuose, ar reikės ir ar bus galimybė krauti šalia darbo vietos, kokius atstumus paprastai nuvažiuojama savaitgaliais ir kaip dažnai automobiliu keliaujama į kitas valstybes.
„Jeigu kasdieniai išvažiavimai automobiliu neviršija 100 km, o savaitgaliais dažniausiai taip pat keliaujama į vieną pusę ne daugiau kaip 200 km, tuomet racionalu rinktis elektromobilį su vidutinio dydžio baterijos talpa (40–50 kWh). Esant didesniam važiavimo poreikiui, rinkoje jau yra pakankamai elektromobilių su didesnės talpos baterijomis (50–80 kWh). Tačiau tiems, kurie nori bet kuriuo metu turėti bent 300 km rezervą, net ir tokios talpos baterijos gali neužtekti, ypač žiemos sąlygomis. Tokiu atveju svarbu įvertinti elektromobilio krovimo galią, t. y. krovimo greitį ir ilgesnių išvykų maršrutuose esančią krovimo infrastruktūrą“, – sako „Vilnius Tech“ novatorius.
Visais atvejais renkantis automobilį – varomą naftos degalais, hibridinį ar tik su elektros pavara – ir rūpinantis aplinkosauga, svarbu įvertinti automobilio energetinį efektyvumą. Tiek degalų, tiek elektros energijos sąnaudų atžvilgiu galioja automobilio masės, aerodinaminio pasipriešinimo, kėbulo, ratų dydžio faktoriai. Tačiau renkantis konkretų modelį, pasak profesoriaus, reikia įvertinti ir specifinės pavaros efektyvumą, nors vairavimo stilius išlieka pats svarbiausias veiksnys. Gamintojai pateikia degalų ar elektros energijos sąnaudų specifikacijas pagal standartizuotu važiavimo ciklu (angl. Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure, WLTP ) nustatytas sąnaudas. Tačiau normalu, kad konkuruodami rinkoje, gamintojai testavimų metu siekia savo automobiliu pasiekti kiek įmanoma mažesnes sąnaudas, vengiant bet kokio papildomo energijos vartojimo.
„Didesnius atstumus važiuojantys vairuotojai, rinkdamiesi elektromobilį, į jo komplektacijos sąrašą turėtų įtraukti šilumos siurblį, kuris šiek tiek kompensuos energijos sąnaudų padidėjimą žiemos sąlygomis. Jau daugiau kaip dešimtmetį tarp perkamiausių automobilių išlieka vadinamieji miesto tipo padidinto pravažumo visureigiai, kurių tikrasis pravažumas yra tik šiek tiek geresnis dėl 2–3 cm didesnės kėbulo prošvaisos. Jeigu tie keli centimetrai kasdieniam važinėjimui miesto gatvėse nesuteikia papildomos naudos, ar ne prasmingiau rinktis kompaktiškesnį automobilį, kurio mažesnės energijos sąnaudos ilgainiui kompensuotų dalį didesnės elektromobilio kainos?“, – svarsto V. Žuraulis.
Renkantis naudotą elektromobilį, anot „Vilnius Tech“ novatoriaus, brangiausiam jo komponentui, akumuliatoriaus baterijai, turi būti skiriamas didžiausias dėmesys – užsakoma speciali autorizuoto serviso paslauga baterijai patikrinti. Jos metu kompiuterinės diagnostikos pagalba palyginamos visų baterijos celių darbinės įtampos, vidinės varžos, talpos sumažėjimas ar net atliktų krovimo ciklų skaičius bei greitojo krovimo sesijų skaičius. Taip pat būtina įvertinti fizinę baterijos būklę – ar nėra mechaninių pažeidimų, korpuso įlenkimų, sandarumo pažeidimo požymių bei korpuso korozijos židinių, baterijos tvirtinimo elementų pažeidimų. Tai rodytų nekvalifikuotus baterijos ardymo ar keitimo darbus. Kai elektromobilio baterija turi aktyvaus tipo aušinimo sistemą, reikėtų patikrinti ar sistemoje netrūksta aušinimo skysčio, ar jis yra tinkamas. Taip yra dėl to, kad baterijų aušinimui naudojamas kitoks, nei įprastas vidaus degimo varikliams aušinti skirtas skystis.
Elektromobilių įkrovimo stotelių perspektyvos
Profesorius atkreipia dėmesį, kad teisingiausias ir racionaliausias elektromobilio krovimas – krauti naktį, santykinai nedidele galia, paprastai iki 7,2 kW. Tai sveika pačiai baterijai, nes elektrocheminiai procesai joje vyksta lėčiau, tai prailgina jos tarnavimo laiką ir atitolina reikšmingo talpos sumažėjimo momentą. Naktį elektros energija yra gerokai pigesnė, išskyrus tuos atvejus, kai naudojami saulės elementai. Dar vienas svarbus dalykas – lėtuoju krovimu nakties trukmės (6–8 val.) pakanka pakrauti vidutinės talpos elektromobilio bateriją (40–50 kWh), o tai ryte leidžia nuvažiuoti nuo 200 iki 400 km atstumą.
Laikantis šios krovimo namuose filosofijos, viešosios elektromobilių krovimo stotelės turėtų būti naudojamos tik išimtinais atvejais, kai per dieną planuojama nuvažiuoti didesnį atstumą. Jeigu tai tikrai išimtiniai atvejai (1–2 kartai per mėn.), tada net ir krovimas nuolatine srove (greitasis krovimas) didesnės ilgalaikės žalos baterijos ilgaamžiškumui padaryti neturėtų. Nebent tai būtų krovimas itin karštą vasaros dieną, įkraunant bateriją iki 100 proc. ir tai būtų pakartojama du ar daugiau kartų vienos kelionės metu.
„Deja, agresyvių krovimo režimų ilgai neatlaiko net patys naujausi modernūs elektromobiliai – pasekmės pastebimai sumažėjusia baterijos talpa pasijustų jau po poros metų eksploatacijos metų ar net dar anksčiau. Krovimas viešose lėtojo krovimo stotelėse (kintama srove) paprastai būna iki 7,2–11 kW galios, daugiausia 22 kW ir tai neturi reikšmingo poveikio baterijos ilgaamžiškumui ar degradacijai. Tiesa, šiuo atveju vairuotojas bus priverstas laukti jau nebe 20–30 min. kol jo elektromobilis įsikraus iki 80 proc., bet gerokai ilgiau, priklauso nuo vidinio elektromobilio kroviklio galios ir baterijos talpos“, – dėmesį atkreipia „Vilnius Tech“ novatorius.
V. Žuraulio teigimu, miesto sąlygomis įkrovimo taškų infrastruktūra turi būti vystoma ten, kur automobiliai stovi ilgesnį laiką – pradedant nuo parkavimo aikštelių prie biurų ir prekybos centrų, baigiant gyvenamųjų rajonų kiemais ir stovėjimo aikštelėmis. Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje stovintys elektromobiliai su ilgainiui vis didesnės talpos baterijomis atliks ir papildomą, energijos kaupimo, funkciją. Elektromobilius integravus į elektros tinklą, vairuotojas už tai galbūt gaus net ir finansinės grąžos arba, pavyzdžiui, kompensaciją už elektros energiją.
Paieška archyve
