Asmeninės informacijos vagystės tapo kasdienybe, o mūsų duomenys juodajame internete virsta pavojingais įrankiais. Bet ar kada susimąstėte apie galimą žalą, kurią gali padaryti sukčiai su daugiau nei 11 milijonų lietuvių paskyrų, 206 tūkst. asmens kodų ar 1,4 milijono IP adresų?

Kartais pakanka visiškai paprastos užduoties – pavyzdžiui, atskirti kelis koncertų bilietus iš vieno PDF failo ar išsisaugoti vieną reikalingą puslapį. Tokiais atvejais pasikliaujame internetiniais PDF įrankiais. Tačiau patogumas turi ir kitą pusę. Ką iš tiesų žinome apie šių platformų veikimą?

Vos prieš kelis mėnesius Kinijoje įvykęs duomenų nutekėjimas parodė, kad duomenys – atrodo, brangiausias, bet dažnai ir lengviausias grobis, pasisavinamas dėl iš pirmo žvilgsnio menkos klaidos.

Šiandien technologijos už mus ne tik tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą, bet net apsiperka. Inovacijomis ir dirbtiniu intelektu „pagardinami“ net tokie buitinės technikos prietaisai kaip šaldytuvai. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų.

Kylant energijos kainoms, daug kas pradėjo atidžiau žiūrėti į buitinius prietaisus – kuriuos verta keisti, kuriuos verta reguliuoti, o kuriuos tiesiog išjungti, kai nereikia. Tačiau šaldytuvas toje kategorijoje, kuri išjungimo prabangos neturi.

Švieselė su užrašu „check engine“ yra viena nemaloniausių, kurią gali išvysti vairuotojas. Dažnai ignoruojama arba nuvertinama, ji iš tiesų gali signalizuoti ir visai nereikšmingą smulkmeną, ir rimtą automobilio variklio gedimą. Tačiau prieš skubant į servisą ir paliekant ten šimtus eurų, verta išbandyti paprastą metodą, galintį šią problemą pašalinti vos per kelias minutes.

Rudenį orai sparčiai vėsta ir žmonės vis dažniau nosį leidžia žemyn į šiltą šaliką, todėl rečiau pastebi praeinamus pastatus ar gatves. Kiekvienas jų mena savo istoriją, o ją vartotojui gali visur ir visada papasakoti skaitmeninis „Gemini“ dirbtinio intelekto gidas.

Spausdintuvas, šaldytuvas ar robotas dulkių siurblys – šie kasdieniai buities įrenginiai vis dažniau tampa programišių įsilaužimo į namus taikiniais. Ką galima padaryti, kad virtuvė nevirstų pavojingiausia namų zona.

Per pastaruosius kelerius metus išmaniųjų įrenginių vartotojai vis dažniau domisi, kaip pratęsti savo telefonų tarnavimo laiką. Didžiausias dėmesys skiriamas telefono baterijos veikimo laikui, nes būtent ji dažniausiai lemia, kada įrenginys tampa nebe toks funkcionalus kaip naujas. Užuot keitę telefoną, vis daugiau žmonių pasirenka paprastesnį ir tvaresnį sprendimą – baterijos keitimą.

Kartais tenka kitiems žmonėms persiųsti dokumentus su informacija, kurios nenorime, kad jie matytų. Yra nemažai manančių, kad stačiakampis formos elementas ar linija uždėti ant teksto PDF dokumente jį paslepia. Taip nėra. Kaip teisingai paslėpti tekstą PDF dokumentuose.

Daugeliui išmaniųjų telefonų naudotojų sudaužyti savo įrenginio ekraną teko bent kartą gyvenime, o kai kuriems tai nutinka ir dažniau. Elektronikos draudimo įmonės „NowSourcing“ duomenimis, sudaužę savo telefonus net 59 proc. žmonių pasirenka pirkti naują įrenginį ir ši dilema įvykus nelaimei kamuoja daugelį, net jeigu gedimas yra ir mažiau reikšmingas nei dužęs ekranas.

Taupymas ir asmeninio biudžeto valdymas išlieka vienu pagrindinių lietuvių finansinių tikslų. Visgi statistika rodo – savo finansinę padėtį gerai vertina vos ketvirtadalis namų ūkių Lietuvoje. Užmirštos prenumeratos, atsitiktiniai pirkiniai ar netinkamai nukreiptos investicijos ilgainiui tampa finansine našta, kurios galėtų padėti išvengti kone kiekvienam mūsų prieinami dirbtinio intelekto įrankiai.

Asmeninės informacijos vagystės tapo kasdienybe, o mūsų duomenys juodajame internete virsta pavojingais įrankiais. Bet ar kada susimąstėte apie galimą žalą, kurią gali padaryti sukčiai su daugiau nei 11 milijonų lietuvių paskyrų, 206 tūkst. asmens kodų ar 1,4 milijono IP adresų?

Kartais pakanka visiškai paprastos užduoties – pavyzdžiui, atskirti kelis koncertų bilietus iš vieno PDF failo ar išsisaugoti vieną reikalingą puslapį. Tokiais atvejais pasikliaujame internetiniais PDF įrankiais. Tačiau patogumas turi ir kitą pusę. Ką iš tiesų žinome apie šių platformų veikimą?

Vos prieš kelis mėnesius Kinijoje įvykęs duomenų nutekėjimas parodė, kad duomenys – atrodo, brangiausias, bet dažnai ir lengviausias grobis, pasisavinamas dėl iš pirmo žvilgsnio menkos klaidos.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Renkantis naują nešiojamą kompiuterį, daugelis tikisi, kad įsigytas įrenginys ištikimai tarnaus kelerius metus. Vis dėlto šis procesas dažnai baigiasi nusivylimu, jau po kelių mėnesių paaiškėja, kad pasirinkimas neatitiko lūkesčių.

Kai kuriems tai ritualas – prijungti nešiojamą kompiuterį prie elektros lizdo ir laukti, kol baterijos indikatorius pasieks šimtą. Tarsi ženklas, kad įrenginys pasiruošęs viskam, nuo sunkaus darbo iki filmų maratono. Kiti elgiasi priešingai, vos tik procentas perkopė 80 ar 90, skuba ištraukti kištuką, tikėdami, jog taip saugo akumuliatorių. Tačiau kur tiesa?

Artėjant Juodojo penktadienio ir šventinių pirkinių laikotarpiui, RRT ragina gyventojus būti atidesnius – internete daugėja ne tik nuolaidų, bet ir apgaulingų pasiūlymų, o išaugęs siuntų srautas reikalauja daugiau dėmesio jų turiniui ir saugumui.

Prasideda didžioji nuolaidų medžioklė. Artėja Juodasis penktadienis, kai pirkėjų el. pašto dėžutės lūžta nuo reklamų, o socialinių tinklų srautai mirga viliojančiais pasiūlymais. Tačiau internetas kaip tik dabar knibždėte knibžda nuo daugybės netikrų parduotuvių.

Ekspertai atkreipia dėmesį – sukčiai jau dabar siekia išnaudoti kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią II pakopos pensijų reformą. Kaip atpažinti šiuos sukčiavimo atvejus ir ką daryti su jais susidūrus.