Artėjant vadinamam Juodajam penktadieniui, kai prekybininkai skelbs išpardavimus, ruošiasi ir kibernetiniai sukčiai – šiuo metų laiku įprastai fiksuojamas apgavysčių internete pikas. Nusikaltėliai išnaudoja žmonių norą sutaupyti ir siūlo neįtikėtinus pasiūlymus, kurie dažnai baigiasi finansiniais nuostoliais ar asmens duomenų vagystėmis.

Prasidėjus lapkričiui, vitrinos jau pradeda puoštis Kalėdoms, o miestus vis stipriau apgaubia automobilių spūstys. Vairuotojų išbandymai nesibaigia keliuose – vis dažniau incidentai fiksuojami ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie automatinių užtvarų. Iš pirmo žvilgsnio paprastos situacijos čia neretai baigiasi nemaloniais ir brangiai kainuojančiais nuostoliais.

Spausdintuvas, šaldytuvas ar robotas dulkių siurblys – šie kasdieniai buities įrenginiai vis dažniau tampa programišių įsilaužimo į namus taikiniais. Ką galima padaryti, kad virtuvė nevirstų pavojingiausia namų zona.

Prasidėjus lapkričiui, vitrinos jau pradeda puoštis Kalėdoms, o miestus vis stipriau apgaubia automobilių spūstys. Vairuotojų išbandymai nesibaigia keliuose – vis dažniau incidentai fiksuojami ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie automatinių užtvarų. Iš pirmo žvilgsnio paprastos situacijos čia neretai baigiasi nemaloniais ir brangiai kainuojančiais nuostoliais.

Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles. Ekspertai perspėja, į ką atkreipti dėmesį ir kaip į apgavikų rankas neperduoti savo turto.

Karštis gali turėti didelę įtaką buitinės technikos veikimui. Net nepastebėjus, elektros sąskaitos vasarą gali šoktelėti. Viena dažniausiai nepastebimų problemų slypi šaldytuvo durelių sandarume.

Spausdintuvas, šaldytuvas ar robotas dulkių siurblys – šie kasdieniai buities įrenginiai vis dažniau tampa programišių įsilaužimo į namus taikiniais. Ką galima padaryti, kad virtuvė nevirstų pavojingiausia namų zona.

Per pastaruosius kelerius metus išmaniųjų įrenginių vartotojai vis dažniau domisi, kaip pratęsti savo telefonų tarnavimo laiką. Didžiausias dėmesys skiriamas telefono baterijos veikimo laikui, nes būtent ji dažniausiai lemia, kada įrenginys tampa nebe toks funkcionalus kaip naujas. Užuot keitę telefoną, vis daugiau žmonių pasirenka paprastesnį ir tvaresnį sprendimą – baterijos keitimą.

Lietuva nuolat patenka tarp šalių, turinčių greičiausią internetą pasaulyje, tačiau kai kurie žmonės šio greičio taip ir nepajunta. Dažnai ne dėl tiekėjo ar technologijų, o dėl kelių smulkmenų. Laimei, sprendimai paprasti – kartais užtenka vos kelių žingsnių, kad jūsų internetas iš tiesų veiktų taip, kaip turėtų.

Kartais tenka kitiems žmonėms persiųsti dokumentus su informacija, kurios nenorime, kad jie matytų. Yra nemažai manančių, kad stačiakampis formos elementas ar linija uždėti ant teksto PDF dokumente jį paslepia. Taip nėra. Kaip teisingai paslėpti tekstą PDF dokumentuose.

Daugeliui išmaniųjų telefonų naudotojų sudaužyti savo įrenginio ekraną teko bent kartą gyvenime, o kai kuriems tai nutinka ir dažniau. Elektronikos draudimo įmonės „NowSourcing“ duomenimis, sudaužę savo telefonus net 59 proc. žmonių pasirenka pirkti naują įrenginį ir ši dilema įvykus nelaimei kamuoja daugelį, net jeigu gedimas yra ir mažiau reikšmingas nei dužęs ekranas.

Taupymas ir asmeninio biudžeto valdymas išlieka vienu pagrindinių lietuvių finansinių tikslų. Visgi statistika rodo – savo finansinę padėtį gerai vertina vos ketvirtadalis namų ūkių Lietuvoje. Užmirštos prenumeratos, atsitiktiniai pirkiniai ar netinkamai nukreiptos investicijos ilgainiui tampa finansine našta, kurios galėtų padėti išvengti kone kiekvienam mūsų prieinami dirbtinio intelekto įrankiai.

Artėjant vadinamam Juodajam penktadieniui, kai prekybininkai skelbs išpardavimus, ruošiasi ir kibernetiniai sukčiai – šiuo metų laiku įprastai fiksuojamas apgavysčių internete pikas. Nusikaltėliai išnaudoja žmonių norą sutaupyti ir siūlo neįtikėtinus pasiūlymus, kurie dažnai baigiasi finansiniais nuostoliais ar asmens duomenų vagystėmis.

Nemažai „Mac“ (ir apskritai kompiuterių naudotojų) savo kompiuterius naudoja tiesiog „daužydami“ jų ekranus pelės žymekliu ir, neretai, norėdami atlikti kokį nors veiksmą pasirenka, ko gero, patį nepatogiausią ir ilgiausią kelią jam atlikti.

Kas sugalvojo posakį „nieko nėra amžino šitame amžiname pasaulyje“ nebuvo susidūręs su internetu. Tad ką daryti, kad po mirties skaitmeniniai mūsų ir artimųjų dvyniai neįstrigtų internete, jų nuotraukų galerijos nepražūtų, atmintis būtų deramai pagerbta, o elektroninio pašto ir socialinės paskyros netaptų sukčių įrankiu.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Renkantis naują nešiojamą kompiuterį, daugelis tikisi, kad įsigytas įrenginys ištikimai tarnaus kelerius metus. Vis dėlto šis procesas dažnai baigiasi nusivylimu, jau po kelių mėnesių paaiškėja, kad pasirinkimas neatitiko lūkesčių.

Kai kuriems tai ritualas – prijungti nešiojamą kompiuterį prie elektros lizdo ir laukti, kol baterijos indikatorius pasieks šimtą. Tarsi ženklas, kad įrenginys pasiruošęs viskam, nuo sunkaus darbo iki filmų maratono. Kiti elgiasi priešingai, vos tik procentas perkopė 80 ar 90, skuba ištraukti kištuką, tikėdami, jog taip saugo akumuliatorių. Tačiau kur tiesa?

Elektrinių paspirtukų populiarumas Lietuvoje neslopsta, tačiau kartu su šia tendencija nemažėja ir nelaimingų atsitikimų bei patiriamų traumų skaičius. Ekspertai dalinasi patarimais, kokios saugumo priemonės padėtų sumažinti nelaimių riziką šaltuoju sezonu.

Artėjant Vėlinėms vis dažniau pagalvojame apie anapilin išėjusius artimuosius, kurių atminimas saugomas ne tik prisiminimuose ar nuotraukų albumuose, bet ir internete. Velionių socialinių tinklų paskyros dažnai lieka aktyvios ilgam, todėl artimiesiems tenka spręsti, ką su jomis daryti.

Norint dar suspėti susiorganizuoti rudens atostogas, pats metas ieškoti paskutinės minutės kelionių pasiūlymų. Tačiau specialistai įspėja, kad šia situacija pasinaudoja ir kibernetiniai sukčiai, siekiantys išvilioti vartotojų finansinę bei asmeninę informaciją. Ekspertai pataria, kaip nepakliūti į jų spąstus ir nelikti be kelionės bei be pinigų.