Daugeliui išmaniųjų telefonų naudotojų sudaužyti savo įrenginio ekraną teko bent kartą gyvenime, o kai kuriems tai nutinka ir dažniau. Elektronikos draudimo įmonės „NowSourcing“ duomenimis, sudaužę savo telefonus net 59 proc. žmonių pasirenka pirkti naują įrenginį ir ši dilema įvykus nelaimei kamuoja daugelį, net jeigu gedimas yra ir mažiau reikšmingas nei dužęs ekranas.

Geltona lemputė prietaisų skydelyje retai kada reiškia ką nors gero. Tačiau viena jų ypač neramina dyzelinių automobilių savininkus, tai DPF filtro įspėjimo indikatorius.

„Mama, patekau į avariją“ – prieš kelerius metus tokių skambučių sulaukdavome telefonu, dabar šie gąsdinimai plinta internetu, o netrukus – nuskambės ir tikrojo vaiko balsu. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad dauguma kibernetinių nusikaltimų tėra senos apgaulės, tik perkeltos į naujus kanalus.

Geltona lemputė prietaisų skydelyje retai kada reiškia ką nors gero. Tačiau viena jų ypač neramina dyzelinių automobilių savininkus, tai DPF filtro įspėjimo indikatorius.

Staigus galios praradimas vairuojant automobilį gali būti nemaloni ir net pavojinga situacija. Ypač jei tai nutinka važiuojant greitkeliu ar intensyvaus eismo zonoje, kur kiekviena sekundė ir sprendimas yra svarbūs. Tokiais atvejais dažniausiai įsijungia avarinis režimas, tai apsauginė transporto priemonės funkcija, padedanti išvengti rimtesnių pažeidimų.

Rugsėjo pabaigoje atvėsus orams, netrukus savivaldybės pradėjo skelbti šildymo sezono pradžią. Tai signalas ir individualių namų savininkams – metas įvertinti, ar šildymo sistema pasiruošusi artėjančiam sezonui. Elektra besišildantys gyventojai akylai stebi rinkos pokyčius.

Visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas – nuo 11 val. 52 min. tris minutes kauks sirenos ir bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Norint juos gauti, būtina savo telefone įjungti perspėjimo pranešimus.

Pamiršus „iPhone“ atrakinimo kodą, gali pasirodyti, jog telefonas nebeprieinamas, tačiau „Apple“ yra numatę keletą būdų, kaip tokią situaciją išspręsti. Deja, beveik visi jie reiškia, kad teks atkurti įrenginį į gamyklinius nustatymus, o jei atsarginių kopijų nėra – duomenys gali būti prarasti. Žemiau rasite išsamų gidą, ką galima daryti tokioje situacijoje.

Pametus telefono atrakinimo šabloną ar PIN kodą gali apimti panika, tačiau situacija nėra beviltiška. Yra keli būdai, kaip atgauti prieigą prie savo „Android“ įrenginio, priklausomai nuo modelio, „Android“ versijos ir to, ar telefone aktyvuotos tam tikros funkcijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius galimus sprendimus.

Daugeliui išmaniųjų telefonų naudotojų sudaužyti savo įrenginio ekraną teko bent kartą gyvenime, o kai kuriems tai nutinka ir dažniau. Elektronikos draudimo įmonės „NowSourcing“ duomenimis, sudaužę savo telefonus net 59 proc. žmonių pasirenka pirkti naują įrenginį ir ši dilema įvykus nelaimei kamuoja daugelį, net jeigu gedimas yra ir mažiau reikšmingas nei dužęs ekranas.

Taupymas ir asmeninio biudžeto valdymas išlieka vienu pagrindinių lietuvių finansinių tikslų. Visgi statistika rodo – savo finansinę padėtį gerai vertina vos ketvirtadalis namų ūkių Lietuvoje. Užmirštos prenumeratos, atsitiktiniai pirkiniai ar netinkamai nukreiptos investicijos ilgainiui tampa finansine našta, kurios galėtų padėti išvengti kone kiekvienam mūsų prieinami dirbtinio intelekto įrankiai.

Prieš keletą savaičių „Instagram“ išleido naują buvimo vietos dalinimosi funkciją, kuri leidžia kitiems gyvai sekti tikslią jūsų buvimo vietą. Ši funkcija paskatino ekspertus pasigilinti, ką tiksliai socialiniai tinklai veikia su žmonių buvimo vietos duomenimis.

Finansiniai sukčiai įmones atakuoja vis dažniau: įsilaužia į bendrovių susirašinėjimus, pakeičia paslaugų teikėjų rekvizitus ar pasisavinę prieigą prie el. pašto paskyros, apsimeta vadovais ir prašo įmonės buhalterių atlikti skubų pavedimą.

Kibernetinės atakos yra neatsiejama hibridinio karo, vykstančio šių dienų pasaulyje, dalis. Kartas nuo karto gauname perspėjimus apie vykstančius ar galimus įsilaužimus, nuolat girdime priminimus apie būtinybę pasirūpinti savo valdomos įrangos saugumu. Tačiau kartais koją pakiša patys elementariausi dalykai, pavyzdžiui, laiku neatnaujinta programinė įranga ar nepakeisti slaptažodžiai.

Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios. Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių.

Renkantis naują nešiojamą kompiuterį, daugelis tikisi, kad įsigytas įrenginys ištikimai tarnaus kelerius metus. Vis dėlto šis procesas dažnai baigiasi nusivylimu, jau po kelių mėnesių paaiškėja, kad pasirinkimas neatitiko lūkesčių.

Kai kuriems tai ritualas – prijungti nešiojamą kompiuterį prie elektros lizdo ir laukti, kol baterijos indikatorius pasieks šimtą. Tarsi ženklas, kad įrenginys pasiruošęs viskam, nuo sunkaus darbo iki filmų maratono. Kiti elgiasi priešingai, vos tik procentas perkopė 80 ar 90, skuba ištraukti kištuką, tikėdami, jog taip saugo akumuliatorių. Tačiau kur tiesa?

Kiekvienas, kam kada nors prireikė didesnio ekrano darbui ar pramogoms, bent kartą svarstė, o gal galima prijungti kompiuterį prie televizoriaus? Ši mintis ypač dažna, kai turimas televizorius yra naujas, didelės raiškos, o monitorius jau pavargęs ar per mažas.

„Mama, patekau į avariją“ – prieš kelerius metus tokių skambučių sulaukdavome telefonu, dabar šie gąsdinimai plinta internetu, o netrukus – nuskambės ir tikrojo vaiko balsu. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad dauguma kibernetinių nusikaltimų tėra senos apgaulės, tik perkeltos į naujus kanalus.

Internetas šiuolaikiniam jaunimui suteikia beribes galimybes saviraiškai, tačiau vos už kelių paspaudimų slypi rizika – nuo patyčių iki tapatybės vagysčių, nuo nutekintų nuotraukų iki manipuliacijų, kurios gali skaudžiai paveikti jauną žmogų. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams išlikti saugiems skaitmeniniame pasaulyje?

Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai pasitelkia dirbtinio intelekto sukurtus balsus, pokalbių modelius ir iš anksto paruoštus monologus. Kokią grėsmę kelia tokia sukčių pažanga ir kaip veikia naujausi apgaulės metodai?