Jei kada nors žiūrėjote į grandinės schemą ir susidarėte įspūdį, kad skaitote hieroglifus, esate ne vieni. Gyvename laikais, kai technologijos gali iš esmės pakeisti būdą, kuriuo įgyjame elektronikos žinių. Tai ištekliai, kurie ne tik aprašo sąvokas, bet ir pademonstruoja, kaip viskas veikia praktiškai, leidžia eksperimentuoti be jokių šalutinių poveikių ir paverčia painią teoriją tuo, ką iš tikrųjų galite suvokti, paliesti ir valdyti.

Žvarbų savaitgalį, kai šalto iki –30 laipsnių arr daugiau, daugelis traukė telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą.

Ar kada nors savęs klausėte, kodėl jūsų išmanusis telefonas gali atlaikyti kratymą automobilyje arba kodėl robotai naudojami tvankiame fabrike? Tuomet jūs galvojote apie vieną sunkiausių elektronikos projektavimo problemų.

Jei kada nors žiūrėjote į grandinės schemą ir susidarėte įspūdį, kad skaitote hieroglifus, esate ne vieni. Gyvename laikais, kai technologijos gali iš esmės pakeisti būdą, kuriuo įgyjame elektronikos žinių. Tai ištekliai, kurie ne tik aprašo sąvokas, bet ir pademonstruoja, kaip viskas veikia praktiškai, leidžia eksperimentuoti be jokių šalutinių poveikių ir paverčia painią teoriją tuo, ką iš tikrųjų galite suvokti, paliesti ir valdyti.

Ar kada nors savęs klausėte, kodėl jūsų išmanusis telefonas gali atlaikyti kratymą automobilyje arba kodėl robotai naudojami tvankiame fabrike? Tuomet jūs galvojote apie vieną sunkiausių elektronikos projektavimo problemų.

Tiesa ta, kad lengva susipainioti, kai pirmą kartą įeini į elektronikos parduotuvę arba naršai internetinius katalogus. Yra tūkstančiai įrankių ir dalių, kurie gali pažadėti supaprastinti tavo gyvenimą, bet kurių iš tikrųjų reikia, kad sukurtum pirmąją grandinę arba dirbtum prie pirmojo „Arduino“ projekto?

Žvarbų savaitgalį, kai šalto iki –30 laipsnių arr daugiau, daugelis traukė telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą.

Žiema išbando ne tik automobilius ar namų šildymo sistemas, bet ir vieną svarbiausių kasdienių įrenginių – išmanųjį telefoną. Vos išėjus į lauką, ekranas pradeda lėčiau reaguoti, baterijos procentai krenta akyse, o kartais telefonas tiesiog netikėtai išsijungia. Daugeliui tai atrodo kaip techninis gedimas, tačiau dažniausiai kaltas paprastas šaltis.

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ir banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.

Neretai net ir ilgiau „Mac“ kompiuterius naudojantiems pro akis praslysta naujos „macOS“ galimybės ir jie jų nenaudoja, ar net klausia ar kartais nežinau kokios aplikacijos kuri tai daro, nors ta galimybė jau yra sistemoje.

„Google Maps“ yra viena populiariausių navigacijos programėlių pasaulyje, kuria kasdien naudojasi milijonai vairuotojų. Ji garsėja tiksliais duomenimis ir įvairiais naudingais įrankiais, tačiau ne visos galimybės įjungiamos automatiškai. Viena iš tokių yra „Bluetooth“ švyturėliai, tai funkcija, galinti padėti išlaikyti navigacijos tikslumą net ir ten, kur GPS ryšys stringa arba dingsta.

Dirbtinis intelektas gali padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti?

Savo naujausiose operacinėse sistemose „Apple“ įdiegė slaptažodžių valdymo aplikaciją, todėl daugeliui nėra prasmės naudoti trečių šalių sprendimus.

Nors dažnai laikomasi nuomonės, kad didžiausios grėsmės internete slypi technologijose ar informacinių sistemų spragose, kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad realybėje dauguma problemų kyla dėl paprastesnių priežasčių – kalti kasdieniai žmonių įpročiai.

Įvedus savo vardą ir pavardę „Google“ paieškoje, dažnas nustemba, kiek informacijos apie jį vis dar laisvai prieinama internete. Kibernetinio saugumo ekspertas paaiškina, ką kiekvienas turėtų žinoti, norėdamas sumažinti riziką ir išvengti nemalonių staigmenų.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Renkantis naują nešiojamą kompiuterį, daugelis tikisi, kad įsigytas įrenginys ištikimai tarnaus kelerius metus. Vis dėlto šis procesas dažnai baigiasi nusivylimu, jau po kelių mėnesių paaiškėja, kad pasirinkimas neatitiko lūkesčių.

Kai kuriems tai ritualas – prijungti nešiojamą kompiuterį prie elektros lizdo ir laukti, kol baterijos indikatorius pasieks šimtą. Tarsi ženklas, kad įrenginys pasiruošęs viskam, nuo sunkaus darbo iki filmų maratono. Kiti elgiasi priešingai, vos tik procentas perkopė 80 ar 90, skuba ištraukti kištuką, tikėdami, jog taip saugo akumuliatorių. Tačiau kur tiesa?

Renkantis profesiją mokiniams informacijos šiandien tikrai netrūksta. Tačiau nuo ko pradėti ir kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia būtent tau? Ar dirbtinis intelektas jau gali parinkti profesiją ir ką reikėtų žinoti karjerą planuojančiam jaunam žmogui, norint dirbtinį protą išnaudoti tinkamai.

Atvirai kalbant, be galo malonu kam nors įteikti dovaną, kuri yra tikrai asmeniška. Problema? Dauguma iš mūsų nesame grafikos dizaineriai. Nesame kompiuterių ekspertai ar diplomais nukabinėtais sienomis pasipuošę profesionalai. Tačiau yra ir gerų žinių: jums to ir nebereikia.

Pažintys internete šiandien jau tapo kasdienybe, tačiau bendraudami su nepažįstamaisiais galime tapti ir sukčių taikiniu. Pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir dirbtinį intelektą – kuria įtikinamus profilius, rašo sklandžias žinutes, net imituoja vaizdo skambučius.