Europa pradėjo kosminę „ledo misiją“

Europos kosmoso agentūra (ESA) sėkmingai paleido Žemės ašigalių ledo dangos storį stebėsiantį palydovą „CryoSat 2“.

Pagrindinė jo paskirtis – fiksuoti, kaip sparčiai tirpsta Arkties jūros ledo ir Antarktidos žemyninės ledo dangos plotai, skelbia „Space.com“. Maždaug 800 kg sveriantį „CryoSat 2“ iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane vakar 13.57 val. GMT laiku į numatytą orbitą iškėlė Rusijos raketa nešėja „Dniepr“.

ESA palydovo orbita parinkta taip, kad jis reguliariai skrietų virš abiejų planetos ašigalių. Šios orbitos aukštis – 712 km, inklinacija – 92 laipsniai, pranešė ESA.

„CryoSat 2“ iškėlimas į orbitą. ESA iliustr.

Ši Europos kosminė „ledo misija“ prasidėjo praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo nesėkmingo bandymo iškelti į orbitą tokios pat paskirties palydovą „Cryosat“. Šį 170 mln. JAV dol. kainavusį palydovą į kosmosą turėjo iškelti 2005 m. spalio 8 d. iš Plesecko kosmodromo Rusijoje paleista raketa nešėja „Rockot“, tačiau dėl nelaiku atsiskyrusios antrosios pakopos to padaryti nepavyko, palydovas nukrito į Arkties vandenyną.

Dabartinė „CryoSat 2“ misija ESA kainavo 140 mln. eurų, arba apie 187 mln. JAV dolerių. Europos kosmoso agentūros mokslininkai ir inžinieriai, tobulindami naujojo palydovo įrangą, padarė 86 pakeitimus lyginant su pirmine „Cryosat“ konfigūracija. Pats svarbiausias – įrengtas antrasis SIRAL radaras, galintis visiškai pakeisti pagrindinį „CryoSat 2“ radarą techninio gedimo atveju.

Pasak ESA atstovų, naujojo palydovo radaras – altimetras matuos ledo dangos storį Arktyje ir Antarktidoje tokiu tikslumu, kuris leis nustatyti tikslų ledo masės mažėjimą. Mokslininkų teigimu, šie duomenys padės išsiaiškinti, kaip ašigalių ledo danga veikia klimatą ir jūros lygio kilimą.

Jei „CryoSat 2“ misija vyks pagal planą, palydovo valdymo grupė šį savaitgalį įjungs SIRAL radarą, o pirmadienį bus gauti pirmieji atliktų matavimų duomenys. ESA inžinieriai derins palydovo sistemas dar 6 mėnesius, o po to perduos jį mokslininkams, teigiama pranešime.