Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. – nuo 142,5 Eur/MWh iki 135,1 Eur/MWh. Prie šio pokyčio labiausiai prisidėjo mažėjęs elektros vartojimas, o nors savaitės pradžioje kainos buvo aukštesnės, savaitės pabaigoje dėl išaugusios vėjo generacijos ir mažesnės paklausos jos reikšmingai krito, taip sumažindamos ir bendrą savaitės kainos vidurkį.
Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 107,5 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 131,3 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 65–98 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 19–60 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Gruodžio 1–7 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 5 proc. – nuo 142,5 Eur/MWh iki 135,1 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 8 proc. – nuo 122,4 Eur/MWh iki 112,8 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 17 proc. – nuo 97,4 Eur/MWh iki 80,9 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos mažėjo 10 proc. – nuo 123,6 Eur/MWh iki 111,0 Eur/MWh, Lenkijoje mažėjo 4 proc. – nuo 154,6 Eur/MWh iki 148,7 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 34 proc. – nuo 40,7 Eur/MWh iki 54,7 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje gruodžio 1–7 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 5,2 proc. – iki 271,1 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 130,7 GWh, arba 3,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 48 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Pranešama, kad Europos Sąjunga per ateinantį dešimtmetį turės beveik padvigubinti savo elektros tinklų jungiamuosius pajėgumus – nuo prognozuojamų 167 GW 2030 m. iki 318 GW 2040 metais, teigiama energetikos analizės centro „Ember“ ataskaitoje. Prognozuojama, kad net 80 proc. ES elektros sistemų neįgyvendins 2030 m. tikslų, o didžiausi trūkumai pastebimi Šiaurės ir Rytų Europoje. Analitikai pabrėžia, kad tinklų plėtra yra nebe techninis, o politinis prioritetas, būtinas energetiniam saugumui ir apsaugai nuo elektros tiekimo sutrikimų. Nurodoma, kad kiekvienas investuotas euras sutaupytų daugiau nei du eurus gamybos kaštų. Tačiau pagrindinė kliūtis – 30 mlrd. eurų viešojo finansavimo trūkumas, kurį būtina padengti pritraukiant papildomas paskolas ir privačias investicijas.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 71,4 GWh, arba 13,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 62,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 88,7 GWh, arba 24,3 proc. daugiau nei šiemet. Saulės elektrinės pagamino 1,4 GWh elektros – tai 42,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 2,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 58,5 proc. daugiau elektros energijos – 2,2 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 25,7 GWh elektros energijos – tai 32,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 38,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 27,2 GWh elektros energijos, arba 5,7 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18,8 GWh – tai 4,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,0 GWh, ir 5,0 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,9 GWh.
Nors prognozuojama, kad dirbtinio intelekto (DI) plėtra sukels milžinišką elektros energijos paklausos augimą, skelbiama, kad energetikos prekybininkai ateities sandorių rinkose rodo skepticizmą, nes, jų manymu, prognozės išpūstos. Tai matyti iš ateities sandorių kainų: nepaisant kalbų apie artėjantį elektros trūkumą dėl duomenų centrų statybų, ilgalaikės elektros kainos beveik nedidėja. Manoma, kad taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, daugybė biurokratinių kliūčių – leidimai, žemės paskirties keitimas, tiekimo grandinių problemos – reiškia, kad dauguma paskelbtų duomenų centrų projektų niekada nebus įgyvendinti. Antra, politikai gali imtis priemonių, kad elektros kainos nedidėtų. Trečia, patys duomenų centrai tampa efektyvesni arba statosi nuosavus energijos gamybos šaltinius, kurie neatsispindi viešoje rinkoje, ir tampa savotiškomis „energijos salomis“.
Paieška archyve
