Lietuvos mokslo taryba (LMT) šiemet gegužės pradžioje planuoja skelbti mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo atžalinėse įmonėse priemonės kvietimą teikti paraiškas. Iš viso iki 2029 metų šiai veiklai numatoma skirti virš 30 mln. eurų.
Priemone siekiama skatinti mokslininkus, tyrėjus bei studentus, dirbančius ar studijuojančius mokslo ir studijų institucijose (MSI), komercinti MTEP rezultatus, kuriant atžalines įmones.
LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjos dr. Linos Kisielės teigimu, tokiu būdu tikimasi paskatinti MSI sudaryti galimybes komercinį potencialą turinčius produktus vystyti atžalinėje įmonėje, užtikrinant tinkamą intelektinės nuosavybės perdavimą ir apsaugą.
Paraiškas galės teikti MSI ir atžalinės įmonės
Atžalinė įmonė turi būti sukurta ne anksčiau kaip prieš 3 metus ir atitikti vieną iš reikalavimų: steigėjas arba vienas iš steigėjų turi būti MSI arba turi teisių į MSI sukurtų intelektinės veiklos rezultatų nuosavybės, naudojimo arba perdavimo ir gautinos naudos sąlygų sutartį su MSI.
„Jei idėja yra vystoma MSI ir dar nėra perduota į atžalinę įmonę, šia priemone yra sudaryta galimybė produktą įvertinti iki įmonės įsteigimo. Tuo atveju paraišką turėtų teikti MSI ir jei ekspertinio vertinimo metu paraiška būtų įvertinta kaip finansuotina, įmonę reikėtų įsteigti iki finansavimo sutarties pasirašymo datos“, – sako L. Kisielė.
Šiuo kvietimu finansuojamos eksperimentinės plėtros veiklos, t. y. nuo 7-ojo MTEP etapo – prototipo (bandomosios versijos) demonstravimo iki 9-ojo MTEP etapo – sukurto naujo produkto įvertinimo. Tam, kad Pareiškėjas galėtų siekti finansavimo – paraiškos metu jis turi idėją būti išvystęs iki 6-ojo MTEP etapo – prototipo (bandomosios versijos). Projekto trukmė – iki 15 mėn., didžiausias galimas skirti finansavimas 120 tūkst. Eur.
Šia priemone taip pat yra galimybė vykdyti veiklas, susijusias su pasiruošimu sertifikuoti produktą ir jo sertifikavimu. Projektų, kurių veiklose numatytos su produkto sertifikavimu susijusios veiklos, trukmė – iki 24 mėn., didžiausias galimas skirti finansavimas – 150 tūkst. Eur.
Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Sukurta beveik 100 inovatyvių sprendimų
2014–2020 metais finansavimas skirtas 92 projektams, kurių bendra suma siekė 8,6 mln. eurų. Tarp finansuotų projektų – inovatyvios technologijos, tokios kaip išmanusis vairuotojams skirtas perspėjimo apie laukinius gyvūnus įrenginys, užteršto pramoninio vandens valymo sistema, optinė bepiločių orlaivių aptikimo ir deaktyvavimo sistema, nuotolinė robotinė sistema, žvynelinę gydantys pleistrai.
MB „DOK inovacija“ kartu su Kauno technologijos universitetu sukūrė išmaniųjų technologijų įrenginį, kuris tamsiuoju paros metu perspėja vairuotojus apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais. Šis įrenginys montuojamas ant esamų kelio stulpelių šalikelėse ir yra skirtas užtikrinti vairuotojų ir gyvūnų apsaugą. Ši inovacija apjungia infraraudonųjų̨ spindulių jutiklius, šviesos perspėjimo signalus ir kitus inovacinius sprendimus.
Klaipėdos universitetas įsteigė atžalinę įmonę MB „Inobiostar“, kuri sukūrė inovatyvią pramoninio užteršto vandens valymo technologiją. Kuriant inovatyvias biologinio valymo technologijas, skirtas naftos teršalams skaidyti jūrinėje aplinkoje, buvo pasitelktos Baltijos jūros pakrantėse išskirtos grybų kultūros.
MB „Sprendimai pramonei“ ir Baltijos pažangių technologijų institutas parengė galutinį bepiločių orlaivių aptikimo ir deaktyvavimo įrenginį, kuris apjungia optinių prietaisų, dronų atpažinimo bei dronų deaktyvavimo sistemas.
UAB „SynHet“ su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu sukūrė unikalią adaptyvią robotinę preparatyvinės chromatografijos sistemą „RoboChrom“. Ši sistema sudarė galimybes išskirstyti įvairius mišinius, pavyzdžiui, biologiškai aktyvius junginius ar augalinius ekstraktus. Produktas skirtas užsienio farmacijos, biochemijos, biotechnologijų, agrochemijos ir kitoms kompanijoms, universitetams ir mokslo tiriamiesiems centrams.
MB „Emplastrum“, bendradarbiaudama su Vilniaus ir Sveikatos mokslų universitetais, projekto įgyvendinimo metu sukūrė lanksčius įkraunamus „pleistrus“ su integruotais „B“ tipo ultravioletinių spindulių (UVB) LED šviestukais, skirtus žvynelinei gydyti.
Ankstesniu finansavimo laikotarpiu projektai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo priemonės „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kurios asignavimų valdytoja buvo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atžalinių įmonių kūrimo veikloje nuo 2018 m. iš viso dalyvavo 145 pareiškėjai.
Paieška archyve
