Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2023 m. padidėjo beveik trečdaliu, o mokėjimo operacijų suma – dešimtadaliu. Tiesa, ir toliau didžiąją sektoriaus pajamų dalį generavo mažiau nei dešimtadalis įstaigų, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.
„Rinkoje matome pasikartojančias tendencijas – sektoriaus finansinis pajėgumas auga, tačiau pagrindinius teigiamus rodiklius ir toliau generuoja dešimt didžiausių įstaigų.
Rinkos dalyvius aktyviai konsultuojame, stipriname nuolatinį dialogą spręsdami aktualius klausimus ir tikimės augančios atitikties kultūros bei sektoriaus brandos“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.
Lietuvos EPĮ ir MĮ sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo 30 proc. ir sudarė beveik 495 mln. Eur. Mokėjimo operacijų suma augo apie 10 proc. – iki 114 mlrd. Eur. Tiesa, viso sektoriaus rezultatus ir toliau lemia kelių įstaigų rezultatai – rinkoje yra 23 didelės įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma lygi arba didesnė nei 1 mlrd. Eur.
Mažos ir vidutinės įstaigos pagal apyvartą sudaro daugiau nei du trečdalius rinkos dalyvių. Beveik 79 mlrd. Eur (70 % visos apyvartos pagal mokėjimo operacijų sumą) generavo dešimt didžiausių EPĮ ir MĮ. Jos uždirbo beveik 325 mln. Eur ir tai sudaro apie 66 proc. rinkos pajamų.
Beveik šešiasdešimties EPĮ ir MĮ (46 proc. sektoriaus įstaigų) apyvarta nesiekė 50 mln. Eur, o septyniasdešimt aštuonių įstaigų (62 % sektoriaus) pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. Eur.
Pelningai dirbo 57 EPĮ ir MĮ. Keturių įstaigų veiklos pelningumo rodiklis buvo didesnis nei 50 %, trylikos įstaigų – nuo 20 iki 50 proc., o keturiasdešimties įstaigų – nuo 0,01 proc. iki 20 proc. Keturiasdešimt dvi įstaigos (40 % rinkos dalyvių) patyrė nuostolių.
Lietuvos bankas pastebi, kad atsiranda vis daugiau įstaigų, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, todėl prašo jų kuo anksčiau kreiptis, kad būtų galima kartu ieškoti būdų, kaip spręsti kilusias problemas.
Siekdamas didinti sektoriaus brandą, 2023 m. Lietuvos bankas surengė beveik 50 susitikimų su EPĮ ir MĮ atstovais, parengė rekomendacijų dėl tobulintinos praktikos, aktyviai bendradarbiavo su šiam sektoriui atstovaujančiomis asociacijomis, surengė konsultacinių renginių ciklą.
Jo metu buvo apžvelgtos sektoriaus aktualijos, aptarta, kaip tinkamai perduoti ir kontroliuoti valdysenos bei kontrolės funkcijas trečiosioms šalims, kaip užtikrinti veiklą per tarpininkus, dėmesio skirta ir tuščių bendrovių (angl. empty shell) problematikai. Viena susitikimų kryptis yra dialogas su neseniai veiklą pradėjusiais rinkos dalyviais (susitikimai „Kaip sekasi“). Jų tikslas – aptarti per pirmuosius 6 mėnesius nuo licencijos suteikimo patiriamus iššūkius, tolesnės veiklos planus.
Centrinis bankas vertino, kaip įstaigos valdo pinigų plovimo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikas, kaip vykdo nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimus ir kaip užtikrino vidaus audito funkciją ir kontrolę. Atlikta 19 tikslinių patikrinimų, 1 giluminė analizė, 2 vertinimo vizitai, pritaikytos 63 poveikio priemonės.
Nustatyta, kad 36 proc. rinkos dalyvių duomenis pateikė pavėluotai, 41 proc. – su klaidomis. 2023 m. pabaigoje nuosavo kapitalo reikalavimų, kurių privalu laikytis nuolat, nevykdė dvi įstaigos, o keturiolikos įstaigų nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje svyravo ties minimalia reikalaujama riba. Lietuvos bankas rekomenduoja nerizikuoti ir suformuoti saugią, minimalius reikalavimus viršijančią, atsargą.
2023 m. pabaigoje Lietuvos EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 125 dalyviai (82 EPĮ ir 43 MĮ). Praėjusiais metais Lietuvos bankas išdavė 4 naujas licencijas, 1 licenciją pakeitė iš ribotos į neribotos veiklos, 15 įstaigų licencijas išplėtė, dar 15 licencijuotų įstaigų buvo įsigyta (pasikeitė akcininkai).
Pačių dalyvių prašymu arba jiems pritaikius poveikio priemones (daugiausia – už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų nesilaikymą) 13 licencijų buvo panaikinta.
Pagrindinė įstaigų veikla siejama su mokėjimų pervedimais ir atvirąja bankininkyste. Jai priskiriamas mokėjimo inicijavimo paslaugas teikė 12 įstaigų, kurios bendrai inicijavo 75,6 mln. mokėjimo operacijų. Be to, 8 Lietuvoje įstaigos teikė sąskaitos informacijos paslaugas (kai vartotojams pateikiama konsoliduota informacija apie visas jų turimas mokėjimo sąskaitas). Jos turėjo prieigą prie beveik 3 mln. sąskaitų.
Paieška archyve
