Estijos energetikos įmonių grupės „Eesti Energia“ grynasis pelnas antrąjį š. m. ketvirtį siekė 33 mln. Eur. Per šį laikotarpį grupė į naujus energetikos projektus investavo 98 mln. Eur – tai buvo didžiausios „Eesti Energia“ ketvirtinės investicijos pastaruoju metu. Didžioji dalis jų teko atsinaujinančios energijos gamybai, elektros tinklo atnaujinimui ir naujoms tinklo jungtims. Prie teigiamų finansinių rezultatų prisidėjo energetikos grupei priklausanti bendrovė „Enefit“, kuri šiemet buitiniams vartotojams pirmoji rinkoje pasiūlė ilgalaikiu sandoriu paremtus planus bei Lietuvoje jau pritraukė beveik 100 tūkst. buitinių vartotojų.
Nepaisant iššūkių, finansiniai rezultatai gerėjo
„Eesti Energia“ yra auganti energijos pardavėja Baltijos jūros regione. Jos mažmeniniai elektros energijos pardavimai antrąjį ketvirtį padidėjo penktadaliu visose vidaus rinkose ir sudarė 2,3 teravatvalandės (TWh). Daugiau nei pusę elektros energijos (58 proc.) ji pardavė už Estijos ribų, t. y. Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje.
Antrąjį ketvirtį „Eesti Energia“ grupės pardavimo pajamos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 73 proc. didesnės ir siekė beveik 417 mln. Eur. Per analogišką laikotarpį normalizuota EBITDA išaugo 2,5 karto ir sudarė beveik 80 mln. Eur. Tuo metu normalizuotas grynasis pelnas antrąjį ketvirtį sudarė daugiau kaip 33 mln. Eur, t. y. beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pirmąjį pusmetį grupė taip pat išmokėjo 55,3 mln. Eur dividendų už 2021-ųjų finansinius metus. Iš jų 8,3 mln. Eur – smulkiesiems „Enefit Green“ akcininkams, o 46,7 mln. Eur – Estijos valstybei, kuri yra vienintelė „Eesti Energia“ akcininkė.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius „Eesti Energia“ iš viso sumokėjo 63,7 mln. Eur įvairių tiesioginių mokesčių į Estijos biudžetą – beveik dvigubai daugiau nei per tą patį 2021 m. laikotarpį (36,1 mln. Eur). Prie to prisidėjo mokesčiai už CO2 emisijas, kurių suma, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo beveik 100 mln. Eur – iki 265,4 mln. Eur. Bendrai „Eesti Energia“ per pirmąjį pusmetį iš viso sumokėjo daugiau kaip 329 mln. Eur mokesčių ir aplinkosauginių rinkliavų.
Planuose – didžiulės investicijos į atsinaujinančią energetiką
Kaip atskleidžia „Eesti Energia“ finansų direktorius Andri Avila, antrąjį ketvirtį grupė vien į atsinaujinančios energijos gamybą investavo beveik 40 mln. Eur. Šiuo metu įrenginėjami Akmenė ir Šilalė II vėjo jėgainių parkai Lietuvoje, statomas Tolpanvaara vėjo jėgainių parkas Suomijoje, dar vienas Purtse vėjo jėgainių parkas kyla Estijoje. Be šių projektų du saulės elektrinių parkai plėtojami Lenkijoje bei vienas Estijoje. Bendra jų visų galia siekia 258 megavatus (MW).
Be to, Estijos įmonių grupei priklausanti bendrovė „Enefit Green“, įgyvendinanti ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, iš „Eesti Energia“ įsigijo vėjo jėgainių parką Tootsi, kurio galia yra 74 MW. Ateityje „Enefit Green“ planuoja vienu metu statyti naujus vėjo jėgainių parkus Tootsi ir Sopi (161 MW). Vien šis modernus integruotas projektas padvigubins dabartinius Estijos vėjo energijos gamybos pajėgumus.
„Greičiausias ir ekonomiškiausias sprendimas visuomenei dabartinės energetinės krizės metu yra elektrifikacija, kai atsinaujinanti elektros energija pakeičia įprastus iškastinius energijos šaltinius, tokius kaip transporte naudojami degalai ar gamtinės dujos šilumos gamybai“, – sako A. Avila.
Tačiau vien minėtais projektais „Eesti Energia“ ambicijos nesibaigia. 2022–2026 m. įmonių grupė iš viso planuoja investuoti beveik 2,5 mlrd. Eur, iš kurių didžiąją dalį – į naujų vėjo jėgainių ir saulės energijos parkų statybas vidaus rinkose.
„Eesti Energia“ turi investuoti milijardus, kad padidintų įperkamos ir aplinkai draugiškos elektros energijos gamybą bei padidintų energetinę nepriklausomybę. Šiuos planus galėsime įgyvendinti tik dirbdami pelningai“, – pabrėžia įmonių grupės finansų direktorius.
Plečia klientų ratą bei paslaugų spektrą
Avila džiaugiasi, kad vartotojų susidomėjimas atsinaujinančia energetika ir toliau auga. Anot jo, kiekvieną savaitę „Eesti Energia“ vidutiniškai sulaukia 150 užklausų dėl saulės elektrinių įsigijimo ir įrengimo.
Augantį žmonių susidomėjimą žaliąją energija teigia pastebintis ir Estijos įmonių grupei priklausančios bei elektrą vartotojams Lietuvoje tiekiančios bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna. Pasak jo, vis daugiau tautiečių priima atsakingą sprendimą savo namuose naudoti tik lietuvišką energiją iš atsinaujinančių išteklių.
„Lietuvoje mumis pasitiki jau beveik 100 tūkstančių buitinių vartotojų, kuriems elektrą tiekiame iš vietinių vėjo parkų. Nuolat besiplečiantis klientų ratas ir augantis susidomėjimas „Enefit“ paslaugomis tik įrodo, kad mūsų pasirinkta strategija investuoti į atsinaujinančią energetiką yra teisinga bei turi didžiulį potencialą. Išties nuoširdžiai tikiu, kad toliau investuodami į naujus projektus ilguoju laikotarpiu Lietuvoje galėsime pasiekti žemesnių elektros kainų lygį bei, svarbiausia, energetinę nepriklausomybę“, – sako V. Koryzna.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad matydamas didžiulį klientų susidomėjimą žaliąja energija bei suprasdamas dėl Rusijos karo Ukrainoje kylančius iššūkius energetikos rinkoje, „Enefit“ kaip nepriklausomas tiekėjas šiemet pirmasis rinkoje pristatė ilgalaikiu sandoriu (angl. Power Purchase Agreement – PPA) paremtus elektros planus buitiniams vartotojams.
„Mūsų siūlomas planas SUPERŽALIAS leido užtikrinti konkurencingą kainodarą ir tiekti žaliąją elektros energiją iš vėjo parkų regione, tad nauda klientams – dviguba. Visgi neketiname sustoti bei tikimės ir toliau vartotojams pasiūlyti naujovių, kurios leis tapti žalesniais ir aktyviai įsitraukti į energijos suvartojimo valdymą su išmaniųjų sprendimų pagalba“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikiamais duomenimis, „Enefit“ yra antras didžiausias elektros energijos tiekėjas Lietuvoje, per 2021 metus klientams patiekęs daugiau nei 2100 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Tai sudaro apie 19 proc. Lietuvos rinkos, skaičiuojant bendrai visus juridinius ir buitinius elektros klientus.
Paieška archyve
