Kovo mėnesį elektros kainos visoje Europoje pakilo dėl stipriai brangusių gamtinių dujų, kurių kainų augimą lėmė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Tai sutapo su mažėjusia atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacija, kurią didžiąja dalimi pakeitė dujas naudojančios šiluminės elektrinės, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Kovo mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 63 proc., iki 170 Eur/MWh, lyginant su vasario mėnesiu. Latvijoje elektros kaina augo apie 60 proc., iki 167 Eur/MWh, o Estijoje kaina buvo mažiausia Baltijos šalyse – 151 Eur/MWh.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina išaugo 60 proc. ir siekė 145 Eur/MWh.
„Kovo mėnesį vėjo generacijai sumažėjus beveik 60 proc., ją turėjo pakeisti kitą kurą naudojančios elektrinės. Prie to prisidėjo dvigubai išaugusi saulės generacija bei papildomas 5 GWh sugeneravusios hidroelektrinės, tačiau didžiąją dalį energijos kompensavome šiluminių elektrinių generacija bei importu. Šiluminės elektrinės Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, iš kurių importavome elektrą, degindamos brangias dujas prisidėjo prie aukštų elektros kainų“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jo teigimu, kovo mėnesį didžiausias pokytis energijos rinkose susijęs su Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą. Vasario pabaigoje prasidėjęs karas lėmė spartų energijos išteklių kainų augimą dėl kylančių baimių, kad bus įvestos rusiškų dujų, naftos bei kitų produktų importo į Europą sankcijos.
„Dėl to kovo pradžioje gamtinių dujų kainos visoje Europoje viršijo rekordus, Baltijos šalių aikštelėse dujos maksimalią kainą pasiekė kovo 9 d. – 120 Eur/MWh. Tačiau antroje mėnesio pusėje Europai neįvedus staigaus atsiribojimo nuo rusiškų gamtinių išteklių importo, dujų kainos stabilizavosi. Verta pažymėti, kad jau balandžio pirmosiomis dienomis Baltijos šalyse dujų kaina šoktelėjo nuo 90 Eur/MWh iki maždaug 120 Eur/MWh, Baltijos šalims priėmus sprendimą nebeimportuoti rusiškų dujų“, – teigia L. Varanavičius.
Nors kovą vidutinė elektros mėnesio kaina stipriai augo, tačiau pasitaikė ir itin žemų valandinių elektros kainų atvejų. Pavyzdžiui, kovo 26 d. Lietuvoje fiksuota mažiausia šių metų valandinė kaina – 4,59 Eur/MWh, kurią nulėmė pigios elektros importas iš Skandinavijos.
„Įdomi situacija rinkoje buvo ir kovo 20 d., kai dienos metu Vokietijos zonoje kaina buvo neigiama (-19 Eur/MWh) dėl didelės vėjo bei saulės generacijos. Taigi, augant atsinaujinančių išteklių generacijai Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, elektros kainos jau ir Lietuvoje sudaro sąlygas kaupimo įrenginiams išnaudoti mažas kainas net ir dienos metu, nelaukiant žemų kainų naktį“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius L. Varanavičius.
Lyginant su vasario mėnesiu, kovą elektros kainos išaugo 63 proc., o tuo pačiu laikotarpiu 2020 bei 2021 metais elektros kainos atitinkamai siekė 24 bei 48 Eur/MWh. Augančioms elektros kainoms didelę įtaką turėjo smarkiai mažėjusi vėjo generacija bei aukštos gamtinių dujų kainos dėl Rusijos pradėto karo su Ukraina vasario pabaigoje. Vidutinė dujų kaina „Get Baltic“ biržoje kovo mėnesį siekė 93 Eur/MWh – 12 Eur daugiau nei vasario mėnesį.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 1097 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje mažėjo apie 6 proc. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 5 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per kovo mėnesį buvo pagaminta 359 GWh elektros energijos – 19 GWh mažiau nei vasarį.
Lyginant su vasario mėnesiu, kovą elektros kainos išaugo 62 proc., o tuo pačiu laikotarpiu 2020 bei 2021 metais elektros kainos atitinkamai siekė 24 bei 48 Eur/MWh. Augančioms elektros kainoms didelę įtaką turėjo smarkiai mažėjusi vėjo generacija bei aukštos gamtinių dujų kainos dėl Rusijos pradėto karo su Ukraina vasario pabaigoje. Vidutinė dujų kaina „Get Baltic“ biržoje kovo mėnesį siekė 93 Eur/MWh – 12 Eur daugiau nei vasario mėnesį.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 1097 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje mažėjo apie 6 proc. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 5 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per kovo mėnesį buvo pagaminta 359 GWh elektros energijos – 19 GWh mažiau nei vasarį.
Lietuvoje šiluminės elektrinės sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 38 proc., hidroelektrinės pagamino 27 proc., vėjo jėgainės -20 proc., saulės elektrinės sugeneravo 10 proc., o likusios elektrinės gamino 5 proc. Vėjo elektrinių gamyba, vasarį siekusi 171 GWh, kovą smarkiai krito ir buvo tik 72 GWh, ją iš dalies pakeitė labiausiai augusi šiluminių elektrinių gamyba, kuri siekė 137 GWh. Taip pat praėjusį mėnesį stipriai išaugo ir saulės jėgainių generacija, šoktelėjusi pusantro karto, iki 37 GWh, lyginant su vasario mėnesiu.
Bendras importo srautas sudarė 69 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą augo 10 proc. lyginant su vasario duomenimis. Kovą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 36 proc., iš Latvijos 52 proc., iš trečiųjų šalių buvo apie 11 proc., o iš Lenkijos importavome apie 2 proc. Eksportas taip pat augo apie 9 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją - 97 proc., likusi dalis pateko į Švediją - 3 proc.
Paieška archyve
