Žaliąją elektrą savo reikmėms gaminančių daugiau nei 5000 Lietuvos gyventojų galimybės keisti pagrindinį elektros tiekėją šiuo metu yra apsunkintos. Nors šalyje naudojamasi vienintele ESO elektros tiekimo infrastruktūra, tačiau pakeitus tiekėją sukauptos žaliosios energijos kilovatvalandės dėl neaiškių priežasčių nurašomos ir vartotojas jas tiesiog praranda.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Viena didžiausių alternatyvių elektros tiekėjų, Latvijos kapitalo bendrovė „Elektrum Lietuva“, UAB dėl šios situacijos liepos 3 dieną kreipėsi į Energetikos ministeriją, Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininką Virgilijų Poderį.
„Esame įsitikinę, kad pagamintas ir nesunaudotas žaliosios elektros kiekis turėtų priklausyti jį pagaminusiam vartotojui ir sekti paskui jį keičiant elektros tiekėją. Deja, bet viešai skatinant įsitraukimą ir kuo platesnį atsinaujinančių gamybos šaltinių naudojimą, praktikoje susiduriama su kita situacija. Žaliosios kilovatvalandės dėl neaiškių priežasčių tiesiog nukeliauja į nebūtį, jei tik elektrą gaminantis vartotojas nutaria pakeisti elektros tiekėją. Taip sunkinamas ir trikdomas prasidedantis elektros tiekimo rinkos liberalizavimas, o visuomeniniam tiekėjui suteikiamas konkurencinis pranašumas“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Jis teigia, jog bendrovei yra ypatingai svarbu, kad skaidrumas šalies elektros tiekimo rinkoje būtų maksimalus nepaisant to, kuria kryptimi nusprendžia judėti bet kurios įmonės klientas, nes būtent tokia yra atviros rinkos bei sąžiningos konkurencijos esmė.
Pasak M. Gigos, tikimasi, kad VERT ir Seimo komitetas skubos tvarka inicijuos pokyčius, naudingus visų pirma vartotojams, o ESO suskubs atstatyti vartotojų pagamintos ir „nurašytos“ elektros duomenis bei perduos naujiems vartotojų pasirinktiems tiekėjams.
„Keičiant elektros tiekėją, skirstymo operatorius nekeičiamas, tad jis turi visus duomenis apie kliento gamybą bei vartojimą. Todėl nėra jokios logikos nurašyti kliento į skirstomuosius tinklus perduotą elektros energiją. Sunku rasti argumentų, kodėl pakeitus tiekėją „pradingsta“ sukaupta elektros energija ir vartotojas negali jos atgauti“, – teigia M. Giga.
Žaliosios elektros gamybos tikslas yra didinti atsinaujinančių šaltinių dalį bendroje elektros gamyboje, tai yra numatyta ir Lietuvos įsipareigojimuose Europos Sąjungai.
VERT duomenimis, per metus iki 2020 m. birželio iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą gaminančių vartotojų skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo 1644 iki 5419.
Statistikos departamento duomenimis, iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje pernai pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Šalies gyventojai plačiausias galimybes prisidėti turi įsirengdami individualias saulės elektrines, kurios remiamos europinėmis lėšomis.
Kaip suskaičiavo statistikai, atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės pernai pagamino 91,1 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 5,2 proc. daugiau nei 2018 metais.
VERT paskelbtais skirstymo sistemos operatorių pateiktais duomenimis, bendras elektros energijos vartotojų skaičius šiemet gegužę buvo 1,78 mln., iš jų 91 proc. – buitiniai vartotojai.
Paieška archyve
