Šiandien Europos Komisija paskelbė 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus. Pagal šį indeksą vertinama bendra Europos skaitmeninė veikla ir ES šalių pažanga skaitmeninio konkurencingumo srityje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šių metų DESI rodo, kad pažanga padaryta visose valstybėse narėse visose pagrindinėse srityse. Koronaviruso pandemija parodė, kokios svarbios mūsų visuomenei ir ekonomikai tapo skaitmeninės technologijos: naudojantis jomis galima tęsti darbą ir per karantiną, stebėti viruso plitimą ir sparčiau kurti vaistus bei vakcinas. Be to, iš ekonomikos atsigavimui svarbių DESI rodiklių matyti, kad ES valstybės narės turėtų pasistengti padidinti ypač didelio pralaidumo tinklų aprėptį, skirti 5G spektrą, kad būtų galima pradėti teikti komercines 5G paslaugas, gerinti piliečių skaitmeninius įgūdžius ir skatinti įmonių bei viešojo sektoriaus skaitmenizaciją.
Lietuva tarp ES valsybių užima 14-ą vietą su 53,9 balu, kuris yra didesnis už ES vidurkį (52,6). Praėjusiais metais Lietuva padarė pažangą daugelyje vertintų sričių. Visų pirma, itin geri rezultatai integruojant skaitmenines technologijas ir skaitmenines viešąsias paslaugas. Vis dėlto, kai kurios sritys, pvz., žmogiškasis kapitalas, vis dar nesiekia ES vidurkio.
Galimybių naudotis ryšiu srityje Lietuvos pažanga buvo lėtesnė nei ES vidurkis, tarp valstybių narių Lietuva užėmė 19-ą vietą. Stiprioji pusė yra judriojo ryšio – tiek plačiajuosčio ryšio skverbtis, tiek 4G aprėptis, tačiau rodiklius vis dar gadina nedidelė naujos kartos prieigos aprėptis (nuo 63 proc. 2018 m. pakilo iki 69 proc. 2019 m., palyginti su ES vidurkiu, siekiančiu 86 proc.) ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėpties rodikliai. Pavyzdžiui tik 68 proc. namų ūkių Lietuvoje yra užsisakę fiksuotojo plačiajuosčio ryšio paslaugą kai ES vidurkis šiuo metu siekia 78 proc.
Lietuvos žmogiškojo kapitalo balas nuo 42,2 2019 m. padidėjo iki 43,8 2020 m., atitinkamai reitingas iš 19-tos vietos pakilo į 18-tą. Geriausius rodiklius Lietuva yra pasiekusi skaitmeninių ir programinės įrangos įgūdžių srityse, taip pat pagal IRT srityje dirbančių moterų rodiklį. Tačiau IRT absolventų dalis tebėra nedidelė.
Lietuva pagerino savo bendrą naudojimosi interneto paslaugomis balą, tačiau pažanga buvo nepakankamai sparti. 2020 m. DESI pagal naudojimąsi interneto paslaugomis Lietuva užima 13-tą vietą ir šis rezultatas yra prastesnis nei 2019 m. – 11-ta vieta. Apskritai naudojimosi interneto paslaugomis lygis Lietuvoje panašus į ES vidurkį. Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, gyventojai noriai užsiima įvairia veikla internete. Interneto naudotojų skaičius auga ir šiuo metu jau siekia 81 proc. Palyginti su ES vidurkiu, tarp Lietuvos gyventojų aukštesnes pozicijas užima tokia internetinė veikla kaip naujienos, bankininkystė, vaizdo telefonija, socialiniai tinklai, taip pat muzika, vaizdo įrašai ir žaidimai. Tačiau pagal naudojimąsi internetu užsakomosioms vaizdo programų paslaugoms, prekybai internetu ir apsipirkimui lietuviai nesiekia ES vidurkio. Gyventojų, kurie niekada nėra naudojęsi internetu, dalis mažėja, bet tebėra didesnė nei ES vidurkis (15 proc., palyginti su 9 proc. ES).
Vertinant skaitmeninių technologijų integraciją Lietuva su 10-a vieta ir 49,5 balu užima aukštesnę poziciją nei ES vidurkis (41,4). Lietuva rodo išskirtinius rezultatus dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis srityje (48 proc. Lietuvos įmonių dalijasi informacija elektroninėmis priemonėmis, palyginti su 34 proc. siekiančiu ES vidurkiu.) Lietuvos rezultatai itin geri ir tokiose srityse kaip internetu prekiaujančios MVĮ, internetu kitose ES šalyse prekiaujančios įmonės ir, nepaisant nežymaus smuktelėjimo pastaruoju metu, e. prekybos apyvarta. Vertinant socialinės žiniasklaidos naudojimą verslo reikmėms, debesijos paslaugas ir didžiuosius duomenis, Lietuvos rezultatai panašūs į ES vidurkį.
Pagal skaitmenines viešąsias paslaugas Lietuva ES užima 6-tą vietą, 2020 m. balas padidėjo iki 81,4, palyginti su 2019 m. DESI – 79,4, todėl šalies reitingas pakilo viena vieta. Beveik visuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose Lietuva pasiekė daug geresnių rezultatų nei ES vidurkis. Vienintelė išimtis – atvirieji duomenys. Šiame segmente Lietuva ES užima 24-tą vietą.
Visoje ES pagal bendros skaitmeninės veiklos rezultatus pirmauja Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, jas vejasi Malta, Airija ir Estija. Latvija užima 18-ą vietą. Per pastaruosius 5 metus didžiausią pažangą padarė Airija.
Paieška archyve
