Antradienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė Zigmanto Balčyčio (Socialistai ir demokratai) parengtai nuomonei dėl ES našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo.
Našioji kompiuterija naudojama intensyvių skaičiavimų ar daug duomenų reikalaujančioms mokslo, inžinerijos, pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus užduotims atlikti: pavyzdžiui, ankstyvam ligų nustatymui ir gydymui, žmogaus smegenų veiklos suvokimui, klimato kaitos prognozavimui, kosmoso erdvės stebėjimui, didelio masto gamtinių nelaimių prevencijai, naujų medžiagų kūrimo spartinimui ir kitoms. Našioji kompiuterija taip pat labai svarbi saugumo ir gynybos reikmėms, pavyzdžiui, kuriant sudėtingas šifravimo technologijas, atsekant kibernetinius išpuolius ir į juos reaguojant, taikant veiksmingą teismo ekspertizę arba modeliuojant branduolines situacijas.
ES iki šiol neturi geriausių pasaulyje superkompiuterių, o tie, kuriuos turi, nepatenkina paklausos, be to, jie pagaminti už Sąjungos ribų, o tai kelia pavojų duomenų saugumui. Be to, ES ir jos valstybių investicijos į našiąją kompiuteriją iš esmės tebėra nesuderintos, o palyginti su konkurentais – JAV, Kinija ir Japonija, ES ir jos šalys į našiąją kompiuteriją investuoja aiškiai per mažai – finansavimo atotrūkis siekia 500–750 mln. eurų per metus. Siekdamos spręsti šiuos klausimus, pernai Romoje septynios ES valstybės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija) pasirašė deklaraciją, prie kurios vėliau prisijungė Belgija, Slovėnija, Bulgarija, Šveicarija, Graikija ir Kroatija. Šios šalys įsipareigojo bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Komisija iki 2022–2023 m. įgyjant ir įrengiant Europos masto integruotą eksalygmens našiosios kompiuterijos infrastruktūrą („EuroHPC“).
Tuo tikslu kuriama bendroji įmonė, kuri bus finansuojama programų „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis. Jos nariai bus viešieji (ES ir projekte dalyvaujančios jos valstybės) bei privatūs subjektai. Bendroji įmonė pradės veiklą kitąmet. 2019–2020 m. ji pradės vykdyti atvirus mokslinių tyrimų ir inovacijų srities konkursus, siekiant finansuoti našiosios kompiuterijos technologijų ir prietaisų kūrimą. Ji taip pat nupirks du pasaulinės klasės beveik eksalygmens – kelių šimtų petaflopų – įrenginius ir bendrai finansuos bent dar dviejų įrenginių, kurių našumas – kelios dešimtys petaflopų, įsigijimą. ES finansinis įnašas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą bus 486 mln. EUR; panašią sumą skirs dalyvaujančios valstybės ir bendrosios įmonės privatūs nariai.
Europos Parlamento nuomonę dėl šio sprendimo parengė Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). Jo parengtam pranešimui pritarė 597 EP nariai, nepritarė 48, o susilaikė 26. EP priimtas dokumentas leis ES Tarybai šiuo klausimu priimti galutinį sprendimą.
