Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.
„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti. Todėl šiandien verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kai didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Pasak ministro, iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami Europos Sąjungos paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.
„Įgyvendinant reformą pirmiausia reikia pakeisti teisės aktus, kad mokslininkui būtų prasminga bendradarbiauti su verslu, pavyzdžiui, kad mokslo žinių pritaikymas kuriant naują produktą turėtų teigiamą poveikį jo akademinei karjerai, kad fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių pritaikymas verslo reikmėms labiau atsilieptų jo gerovei ir pan. Antras svarbus darbas – Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas programas kuo labiau orientuoti į inovatyvių produktų kūrimą. Tai būtų naudinga ne tik šalies mokslui, bet ir ekonomikai“, – sako V. Sinkevičius.
Reformai papildomo finansavimo nereikės, tiesiog 2014–2020 metų ES finansinio laikotarpio fondų investicijos bus tikslingiau nukreipiamos inovatyvius produktus kuriantiems mokslo ir verslo projektams. Planuojama, kad 2019 metais investicijoms bus skiriama 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Didžioji dalis lėšų bus skirta inovatyvių produktų kūrimui finansuoti, dalis – moksliniams tyrimams ir naujų produktų tobulinimui reikalingai infrastruktūrai kurti (tai yra specialioms tyrimams būtinoms patalpoms įrengti, prietaisams įsigyti, laboratorijoms modernizuoti ir pan.) ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemai gerinti.
„Verslas yra suinteresuotas pirkti paslaugas iš mokslo, nes pasitelkus patikimų, infrastruktūros ir žinių turinčių partnerių būtų kur kas efektyviau išnaudotos skiriamos lėšos. Skaičiuojama, kad 2016 metais inovacinę veiklą Lietuvoje vykdė beveik pusė šalies įmonių ir tam skyrė 1,3 mlrd. eurų. Sudarius palankias sąlygas verslas sutaupytų, nes nereikėtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūros, o mokslo institucijos turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didinti mokslininkų atlyginimus“, – teigia ūkio ministras.
Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.
Paieška archyve
