Įvykdžiusi turėtus atominių elektrinių statybos užsienio valstybėse užsakymus, Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ gali likti be užsienio klientų. Šią žinią paviešino korporacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Peršukovas. Tokią padėtį, anot jo, lemia vis mažėjantys atominės energetikos rinkos poreikiai.
Apie tai, kad pasaulinė naujų branduolinių jėgainių statybos rinka pamažu traukiasi, o visos iki šiol turėtos galimybės beveik išnaudotos, „Rosatom“ vadovo pavaduotojas V. Peršukovas kalbėjo Novosibirske vykusiame forume „Technoprom 2017“, rašoma svetainėje rbc.ru. „Akivaizdu, kad rinka traukiasi, todėl, siekdami užtikrinti nuolatinę korporacijos plėtrą ir įvykdyti užsibrėžtus su EBITDA susijusius planus, maždaug 40 proc. pelno iki 2030 metų turėsime užsitikrinti vykdydami su rinka tiesiogiai nesusijusius branduolinių technologijų projektus. Kitos išeities tiesiog nėra“, – sakė V. Peršukovas.
„Turimų užsakymų paketą sudaro milžiniška 130 mlrd. JAV dolerių (maždaug 116,5 mlrd. eurų) suma. Tai tik vidurinio dydžio užsakymų portfelis. Tačiau jau dabar darosi sunku įsivaizduoti, kur dar ieškoti atominių elektrinių statybos užsakovų“, – aiškino V. Peršukovas. Jis įsitikinęs, kad korporacijai „Rosatom“ metas pereiti prie techninės atominių elektrinių priežiūros paslaugų, tarp kurių – branduolinio kuro tiekimas ir įvairūs remonto darbai.
Vis dėlto V. Peršukovas pripažįsta, kad tokia veikla įmonės plėtros negarantuoja. Iki 2020–2025 metų korporacija dar sugebės rasti įprastais savo pasiūlymais besidominčių klientų ir užsakovų, tačiau vėliau tą padaryti bus vis sunkiau. V. Peršukovas, be kita ko, pridūrė, kad „Rosatom“ žengia į ant vandens plūduriuojančių atominių elektrinių rinką, nes „salų valstybės rodo tikrai didelį susidomėjimą“ šio tipo jėgainėmis. Šių metų gegužės pabaigoje svetainėje rbc.com buvo pranešta apie „Rosatom“ ketinimus prisijungti prie Čilės vyriausybės iniciatyva organizuojamos ličio perdirbimo programos.
Šis metalas yra būtinas išmaniųjų telefonų ir elektromobilių akumuliatorių gamybos komponentas. Siekdama savo tikslų korporacija sudalyvavo Čilės vyriausybės suorganizuotame renginyje „Lithium Call Roadshow“. Tai buvo pirmasis atrankos etapas, į kurį buvo sukviestos įmonės, pareiškusios norą prisidėti prie Čilėje vykdomos ličio katodų, akumuliatoriams skirtų komponentų ir kitų ličio gaminių gamybos.
Per Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą korporacija „Rosatom“ pasirašė susitarimą dėl gamyklos statybos Alabugos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Dokumentas buvo pasirašytas respublikos vadovo Rustamo Мinichanovo ir korporacijos „Rosatom“ direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo. Kaip tada teigė A. Lichačiovas, naujoje gamykloje anglies pluoštą pavyks pagaminti naudojant beveik vien nuosavas žaliavas.
„Pagrindinis statybvietės Alabugoje pasirinkimo kriterijus – nedidelis atstumas iki galutinio naudotojo. Didelį projekto efektyvumą žada ir ketinamas realizuoti jungtinių investicijų modelis. Naujoje gamykloje iš vietinių žaliavų pagamintu anglies pluoštu bus galima aprūpinti tiek karinės pramonės kompleksus, tiek ir plataus vartojimo produkcijos gamyklas“, – sakė korporacijos „Rosatom“ vadovas.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, visame pasaulyje šiuo metu statoma 60 branduolinių jėgainių blokų, o veikia – 449 blokai, priklausantys trisdešimtyje šalių esančioms atominėms elektrinėms. Tenka pripažinti, kad naujų atominės energetikos objektų statybos planų nemažai valstybių atsisakė po Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios avarijos. Pavyzdžiui, visi Taivane veikiantys atominės energetikos objektai šiuo metu gamina tik 16 proc. visos įmanomos elektros energijos, be to, iki 2025 metų jų veikimas turėtų būti nutrauktas. Gegužę už tai, kad būtų atsisakyta atominės energijos gavybos, nubalsavo Šveicarijos referendume dalyvavę piliečiai, o dar anksčiau tokiu pat keliu pasuko ir Vokietija.
Jungtinėse Valstijose atominei energetikai tenkančius 20 proc. iki 2050 metų ketinama sumažinti iki 11 proc. Branduolinių jėgainių darbo apsukas žada mažinti ir naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (šiuo metu net 85 proc. šalyje vartojamos energijos yra branduolinės kilmės). O štai Kinija iki 2026 metų turėtų tapti stambiausia pasaulio atomine energetika: valstybė nusiteikusi kone triskart padidinti dabartinius atominės energijos gavybos rodiklius.
Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, korporacijos „Rosatom“ vadovai buvo priversti galvoti apie naujas veiklos kryptis, tokias kaip nedidelio masto hidroenergetika ir vėjo energijos išnaudojimas, branduolinė medicina, branduolinių tyrimų ir technologijų kūrimo centrų statyba, šiluminių jėgainių priežiūra, kompozitinių medžiagų gamyba ir kt. Remiantis korporacijos strategijomis, naujais šaltiniais gaunamos įmonės įplaukos iki 2030 metų turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų pajamų.
