Bendrovė „Intel“, švęsdama x86 procesorių architektūros 39 metines (pirmasis 8086 procesorius prekyboje pasirodė 1978 metų birželio 8 dieną), rėžė visai ne šventišką prakalbą – grasinimais apdalino visas įmones, bandančias vystyti x86 emuliavimo technologijas, rašo arstechnica.com.
„Intel“ savo tinklaraštyje surašė visas investicijas, kurias kompanija skyrė x86 instrukcijų rinkinio tobulinimui ir plėtimui, kaip kompiuterių pasaulio dinozauro vardo vertą architektūrą pavertė modernumo viršūne. Bet antroje to paties įrašo dalyje esama ir nelabai malonių detalių: „Intel“ pažymėjo, kad didelė dalis šių technologijų yra patentuotos ir kad savo patentus ginti „Intel“ tikrai moka: šios įmonės teisininkai jau yra nuskriaudę AMD, VIA, „Cyrix“ ir „Transmeta“ bendroves.
Tinklaraščio įraše jokie vardai atvirai neminimi, tačiau ganėtinai nesudėtinga suprasti, kad grasinimai skirti „Microsoft“ ir galbūt šiek tiek „Qualcomm“. Kažkada vėliau šiais metais kelios kompiuterius gaminančios bendrovės – „Asus“, HP, „Lenovo“ ir galimai keletas kitų – pristatys nešiojamuosius kompiuterius su „Windows“ operacine sistema, tačiau veikiančius ARM architektūros procesorių (konkrečiai – „Qualcomm's Snapdragon 835“) pagrindu.
Nors tai ne pirmas kartas, kai „Microsoft“ bando sutaikyti „Windows“ su ARM architektūra (2012 metais buvo išleista nesėkminga „Windows RT“ versija), bet šį kartą padėtis yra visiškai kitokia: šį kartą ARM kompiuteriams skirta „Windows“ versija bus su programiniu x86 architektūros emuliatoriumi, kuris suteiks galimybę šiuose kompiuteriuose naudoti daugumą, o gal net ir visas 32 bitų x86 architektūrai sukurtas programas.
Toks suderinamumas reiškia, kad ARM architektūros procesoriai pradės smarkiai spausti „Intel“ konkurenciniame lauke – skirtingai nei kompiuteriai su „Windows RT“, kuriems buvo būtina specializuota programinė įranga, naujieji kompiuteriai galės „suvalgyti“ viską, kas sukurta įprastiems „Windows“ su papildomais privalumais – jie bus pigesni, ilgiau veiks be elektros šaltinio, bus lengvesni. Kitaip tariant, jie kelia tikrą grėsmę „Intel“ dominavimui nešiojamųjų kompiuterių rinkoje. Tad savo tinklaraščio įrašu procesorių gamybos gigantas įspėja: jeigu spausite mus konkurencijos lauke, mes jus spausime teisme.
Tikslios x86 architektūros emuliavimo vingrybės „Windows 10“ sistemoje nėra žinomos – „Intel“ teisininkams bus be galo svarbu išsiaiškinti, kuriuos tiksliai x86 plėtinius palaikys šis emuliatorius. Didžioji dalis 32 bitų x86 architektūros instrukcijų rinkinio yra daugiau nei 30 metų senumo (debiutavo 1985 metais, kartu su 386 procesoriumi), tad jau nebėra apkarstytos patentinėmis apsaugomis. „Microsoft“ emuliatorius gali drąsiai ignoruoti ir tokius x86 instrukcijų plėtinius, kaip TSX, SGX ir MPE, nes jų praktiškai niekas nenaudoja. Dar kai kurie plėtiniai nėra būtini norint paleisti „Windows“ programas, tad jų taip pat galima nepalaikyti emuliatoriuje. Bet lieka keletas plėtinių, kurie plačiai naudojami programinėje įrangoje arba yra pakankamai nauji, kad juos saugotų patentinės teisės. Didžioji jų dalis patenka į SIMD (single instruction, multiple data) kategoriją, kuri dažnai naudojama tam tikro tipo skaičiavimuose, kurie taikomi vaizdo apdorojime, žaidimuose ir kitose srityse.
Naujausia šioje kategorijoje yra AVX instrukcijų šeima, kuri tikriausiai yra pakankamai nauja, kad programinės įrangos kūrėjai dar nebūtų nusiteikę aklai manyti, kad ją galima rasti bet kuriame procesoriuje (todėl dažniausiai kuria ir AVX pritaikytą, ir nepritaikytą programinės įrangos versiją, kuri, nors ir lėtesnė, bet už tai veikia senesniuose kompiuteriuose). Tuo tarpu AVX pirmtakas – SSE instrukcijų šeima – jau yra nelabai išvengiama.
Šį instrukcijų rinkinį pastarąjį dešimtmetį į visus savo procesorius diegė ir iki šiol pagrindinis „Intel“ konkurentas AMD. Tad jeigu programinės įrangos kūrėjai nenumatys, kad kompiuteris gali nepalaikyti SSE instrukcijų, programos tiesiog nulūš. Bėda ta, kad SSE šeima yra pakankamai nauja (kai kurie jos komponentai pristatyti nuo 1999 iki 2007 metų), kas reiškia, kad jai vis dar taikoma patentinė apsauga. Ir jeigu „Intel“ patentinėje apsaugoje numatytas jų taikymas ne tik techninio klonavimo, bet ir programinio emuliavimo atvejams, beveik neabejotina, kad „Microsoft“ neturės galimybių sukurti emuliatorių, kuris išvengia patentinės apsaugos pinklių.
Žinoma, gali būti, kad „Intel“ tokiu būdu tik bando kažką išgąsdinti, o kol „Microsoft“ neparodė, ką sukūrė, sunku pasakyti, ar „Intel“ turės prie ko prisikabinti. x86 patentavimo vingrybės yra puikiai žinomos ne tik „Intel“, bet ir „Microsoft“ teisininkams, tad būtų sunku įsivaizduoti, kad programinės įrangos gigantas, pats tą suvokdamas, užkeltų savo koją ant minos.
Be to, „Intel“ pajamų srautas yra labai stipriai priklausomas nuo „Microsoft“ verslo, tad net jei kažkokių smulkių patentinių pažeidimų ir bus, „Intel“ turėtų labai gerai pasvarstyti, ar verta pyktis su įmone, kuri užtikrina jai pajamas.
Paieška archyve
