Mūsų skaitmeniniame amžiuje senas posakis „Nevertiname to, ką turime, kol neprarandame“ yra labai aktualus. Kaip rodo „Kaspersky Lab“ tyrimas, nors žmonės teigia suprantantys savo duomenų vertę, iš tikrųjų jie jų neįvertina, kol nepraranda.
Vien pagalvojus, kad gali netekti savo duomenų, žmogų išpila šaltas prakaitas, nors iki tol manė, kad tai nieko baisaus. Šios „Kaspersky Lab“ tyrimo „Mano brangieji duomenys“ išvados atskleidė, kaip skausminga prarasti duomenis, net jei kai kurie nebuvo laikomi svarbūs arba ypač vertingi.
Tyrimo metu naudotojai prisipažino, kad svarbiausių asmeninių duomenų (asmeninių nuotraukų ir vaizdo įrašų) praradimas sukeltų didžiausią stresą. Tačiau ne tokius svarbius duomenis jie taip pat bijo prarasti. Pavyzdžiui, dingę kontaktiniai duomenys sukeltų didžiulį stresą – daugelis apklaustųjų tai nurodė tarp trijų skausmingiausių įvykių, nors paprastai kontaktiniai duomenys mažiau vertinami.
Taigi tyrimas atskleidė prieštaravimą tarp to, kaip žmonės vertina savo duomenų svarbą, ir realaus streso praradus, jų manymu, nelabai svarbius duomenis.
Tyrimo metu „Kaspersky Lab“ dirbo su Viurcburgo universiteto psichologais ir per trijų eksperimentų seriją matavo žmonių fizines reakcijas praradus duomenis. Psichologai tikėjosi daug stipresnių reakcijų praradus svarbius duomenis ir buvo nustebinti reakcijų praradus trivialius duomenis.
Eksperimentų metu psichologai matavo elektroderminį atsaką (pasikeitusias odos prakaito liaukas). Kai naudotojams buvo sakoma, kad jie neteko svarbių duomenų, buvo tikimasi padidėjusio prakaitavimo, tačiau prakaito buvo gerokai mažiau, palyginti su situacijomis, kai eksperimento dalyviai manė praradę trivialius duomenis.
Toks pats elgesys buvo stebimas per kitus du eksperimentus. Pavyzdžiui, žmonių nosies galiuko temperatūra sumažėjo, kai buvo modeliuojamas svarbių duomenų praradimas. Šis fizinis streso rodiklis parodė, kad išsigandę respondentai tiesiogine šio žodžio prasme pajuto šaltį. Nosies galiuko temperatūra taip pat buvo matuojama, kai respondentai manė, kad neteko nereikšmingų duomenų. Skirtumas buvo ne toks ekstremalus, kaip tikėjosi psichologai. Be to, buvo matuojamos kintančios veido išraiškos. Eksperimento metu užfiksuotos liūdesio išraiškos, kai buvo modeliuojamas svarbių ir nereikšmingų duomenų praradimas.
Nors eksperimentai parodė, kad žmones išpila šaltas prakaitas, jie atrodo nusiminę, kai galvoja, jog neteko savo duomenų, elektroderminės veiklos, nosies galiuko temperatūros ir liūdesio išraiškos skirtumai buvo stebėtinai maži lyginant situacijas, kai buvo imituojamas svarbių ir nereikšmingų duomenų praradimas. Vadinasi, fiziškai skaudu prarasti net trivialius duomenis, mat respondentai šių duomenų svarbą suvokia tik tada, kai jų netenka.
Dr. Astrid Carolus, Viurcburgo universiteto psichologė komentuoja: „Eksperimentas parodė, kad žmonės iki šiol retai susimąsto, kad jų duomenys yra vertingi. Tai vienas iš mūsų laukiančių iššūkių, siekiant padėti žmonėms suprasti duomenų vertę. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kokie duomenys ir ką jie reiškia žmogui. Jie turi suprasti, kad, pavyzdžiui, nuotraukos yra ne tik nuotraukos, o kontaktai nėra tik kontaktai. Šių kategorijų duomenys yra labiausiai vertinami gyvenimo prisiminimai ir socialinių kontaktų bei narystės rodikliai. Apie duomenų vertę turi būti nuolat aiškinama. Tik tada žmonės suvoks, kokie iš tiesų jie vertingi.“
