Vokiečių investuotojams Lietuva yra labai tinkama vieta verslui vystyti atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį ir bendrą sektoriaus bei pačios įmonės situaciją. Kas antras respondentas esamą ekonominę padėtį įvertina kaip gerą. 52 proc. respondentų 2016 m. tikisi ekonominio pakilimo. Devyni iš dešimties vėl rinktųsi Lietuvą, tačiau tam tikrose srityse, tokiose kaip darbo teisė ar specialistų trūkumas, įmonės pasigenda skubių vyriausybės sprendimų. Tai patvirtina Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa, kuri buvo tarptautinės įmonių, veikiančių Vidurio ir Rytų Europoje, apklausos dalis. Atsakymus pateikė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veiklą vykdančios užsienio prekybos rūmų įmonės – narės.
Vokietijos įmonės visas tris Baltijos šalis vertina labai gerai. „Lyginant su Estija ir Latvija, Vokietijos verslo atstovai Lietuvoje jaučiasi geriausiai“, – komentuoja AHK vykdantysis valdybos narys Florianas Šrioderis. 94 proc. Lietuvos įmonių yra patenkintos esama ekonomine padėtimi, Estijoje – 90 proc., Latvijoje – 88 proc. Kas antras respondentas situaciją Lietuvoje vertina kaip gerą. 52 proc. tikisi situacijos pagerėjimo savo įmonėje einamaisiais metais. Apklausoje dalyvavusios įmonės panašiai teigiamai vertina situaciją bei perspektyvas ir savo ūkio sektoriuje. Kas trečias savo padėtį versle vertina kaip gerą – t. y. 15 proc. geriau nei Estijoje ir 23 proc. geriau nei Latvijoje. Devyni iš dešimties Vokietijos investuotojų vėl rinktųsi Lietuvą investicijoms.
Nepaisant šių aukštų rezultatų tam tikrose srityse, atsakant į klausimą, kurią šalį investuotojai vertina kaip stipriausią, Lietuvai tenka trečia vieta po Estijos ir Latvijos. Šalies reitingas tarp 20-ies Vidurio ir Rytų Europos šalių yra puikus. Vis dėlto matosi, kad Estija ir Latvija savo įvaizdžio dėka turi šiokį tokį pranašumą.
Pagal vietos pasirinkimo kriterijus Lietuva gavo gerus balus už infrastruktūrą ir vietinių tiekėjų kokybę bei prieinamumą. Vokietijos užsienio prekybos rūmai (AHK) paprašė savo narius Vidurio ir Rytų Europos šalyse tuo pačiu apklausos laikotarpiu įvertinti vietinius veiksnius. Visos trys Baltijos valstybės beveik visose kategorijose užima aukštas vietas.
„Vokietijos investuotojai tiki Lietuvos potencialu, – sakė Šrioderis. – Bet taip pat įžvelgia aspektus, kurie turėtų būti gerinami.“ Kaip probleminę sritį Vokietijos investuotojai įvardija darbo kodeksą. Jis gauna prasčiausią įvertinimą. 2015 m. kovo mėn. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai šia tema vykdė trumpą apklausą tarp savo įmonių narių. Jau tuomet daugelis išreiškė nepasitenkinimą esama sistema. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles, – sako Šrioderis. – Darbo teisė negali būti ekonomikos augimo kliūtimi, nes tai taptų blogiausia socialine politika.“ Viešųjų pirkimų skaidrumas bei kova su korupcija respondentų nuomone taip pat yra sritys, kurios laukia ryžtingų vyriausybės veiksmų.
Profesinio mokymo srityje, kuri yra speciali šių metų apklausos tema, pageidaujama skubių reformų. Kas antras Vokietijos investuotojas yra nepatenkintas esama Lietuvos sistema, trečdalis pripažįsta, kad yra iš dalies nepatenkintas. Visų pirma, pasigendama dėmesio profesiniam jaunų žmonių rengimui lyginant su aukštojo mokslo studijomis. Įmonės nepatenkintos ir maža praktikos dalimi profesinėse mokyklose. Trys iš keturių respondentų pageidautų daugiau praktinio mokymo darbo vietose ir įmonių dalyvavimo mokymo procese. Kas antras pageidautų daugiau praktinių mokymų mokyklose. 18 proc. mato didesnį teorinių žinių poreikį.
Bendra apklausoje dalyvavusių įmonių nuomone profesinis mokymas neatitinka dabartinių darbo rinkos reikalavimų. Norint stiprinti profesinio mokymo praktiką, trys ketvirtadaliai įmonių savanoriškai dalyvautų pilotinėje dualaus profesinio mokymo iniciatyvoje, jei būtų tinkamų projektų. „Praktika paremtą mokymą verslas itin gerai vertina, – sakė Šrioderis. – Siekdamos turėti gerai apmokytus kvalifikuotus darbuotojus, įmonės daug investuoja ir ateityje rodys dar daugiau iniciatyvos, tačiau tai turėtų būti ne tik verslo, bet ir vyriausybės rūpestis.“
Euro įvedimą dauguma Lietuvoje dirbančių Vokietijos įmonių vertina teigiamai – 83 proc. Kas trečias tikisi teigiamo poveikio investicijų atžvilgiu. Tik 6 proc. baiminasi dėl neigiamo valiutos keitimo poveikio investiciniam klimatui, 10 proc. išvis abejoja, ar tai turi įtakos investicijoms.
Paieška archyve
