Internetas per socialinius tinklus ir forumus pasauliui leido sužinoti, ką protingi žmonės žinojo iš knygų: dauguma Žemės gyventojų intelekto pertekliumi pasigirti negali. Industrializacijos metu pradėjusią kilti išmanumo bangą išblaškė vartotojiškumo cunamis. Galvoti tingima, o vienintelis tam skirtas instrumentas apauga riebalais.
Masinį intelekto trūkumą šiandien bandoma kompensuoti programiniais algoritmais, kuriuos meiliai vadiname dirbtiniu intelektu. Vieną iš tokių algoritmų gavo IBM superkompiuteris „Watson“.
Kompanija „Google“, skirtingas nei korporacija IBM, vis dar nepasiruošusi žmonėms pademonstruoti savo dirbtinio intelekto, nors paieškos algoritmai ir milžiniški duomenų centrų skaičiavimų resursai yra daug labiau išplėtoti, nei „IBM Watson“. Apie „Google“ darbo dirbtinio intelekto srityje mastus galima tik spėlioti, nors apie interneto giganto meilę robototechnikai jau matėme ir girdėjome.
„Google“ taip pat mielai perka įdomius projektus. Štai šių metų žiemą už 400 mln. dolerių buvo įsigytas startuolis „DeepMind“. Savo ruožtu, naujausiu „pirkiniu“ tapo septyni profesoriai iš Oksfordo universiteto, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Profesorių darbų tematika susijusi su viena sritimi – dirbtinis intelektas, tame tarpe ir mašininis matymas. Remiantis sudaryta sutartimi, visi septyni profesoriai tapo padalinio „DeepMind“ darbuotojais, nors ir toliau galės dėstytojauti. Visa tai suteiks „Google“ galimybę dirbti ir su studentais, taip ieškant sau vertingų specialistų.
