Estijos elektros energijos bendrovės „Eesti Energia“ neaudituotos pajamos 2005-2006 finansiniais metais, kurie baigėsi šių metų kovo 31 dieną, buvo 534 mln. EUR (1842,3 mln. Lt), o grynasis pelnas siekė 137,2 mln. EUR (473,34 mln. Lt). Minimais finansiniais metais bendrovė investicijoms skyrė 152,75 mln. EUR (527 mln. Lt). Finansinių metų rezultatų augimą labiausiai lėmė padidėjęs elektros energijos suvartojimas Estijos vidaus rinkoje, taip pat taršos kvotos pardavimas.
2005-2006 finansiniais metais bendrovės elektros pardavimai Estijos vidaus rinkoje išaugo 4,9 proc. ir pasiekė 6235 gigavatvalandžių (GWh). Pajamos, gautos iš vidaus elektros pardavimų, padidėjo 11,1 proc. iki 31,6 mln. EUR (109 mln. Lt).
Minimu laikotarpiu pajamos iš elektros energijos eksporto padidėjo 19,5 proc. – iki 40,3 mln. EUR (139 mln. Lt). Praėjusiais finansiniais metais kompanijai nutraukus eksportą į Rusiją ir pradėjus tiekti elektros energiją Lietuvai, bendrovės eksportas sumažėjo 12,3 proc. Net 87,7 proc. viso bendrovės elektros energijos eksporto buvo skirta Latvijai, 12,3 proc. Lietuvai.
„Reikšmingiausias 2005-2006 finansinių metų įvykis mums buvo „Estlink“ projektas, kuriuo pradėtas tiesti Estijos-Suomijos povandeninis kabelis Baltijos jūros dugnu. Tai pirmasis žingsnis, siekiant sujungti šalį su Europos energetine sistema. Šis projektas ateityje bus itin svarbus ne tik Estijos, bet ir visų Baltijos šalių energetikos rinkai. Jis ne tik leis prekiauti elektra tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, bet ir padės veiksmingiau perskirstyti elektros energijos išteklius“, – sakė „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Lyvė (Sandor Liive).
„Estlink“ projektą kartu įgyvendina trijų Baltijos šalių energetikos kompanijos – „Eesti Energia“, „Lietuvos energija“ ir „Latvenergo“. „Kitas reikšmingas įvykis – kartu su Lietuvos ir Latvijos energijos bendrovėmis pasirašytas memorandumas, kuriuo buvo nuspręsta atlikti galimybių studiją dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje“, – teigė S. Lyvė.
Pasak „Eesti Energia“ finansų direktoriaus Marguso Kasiko (Margus Kaasik), praėjusiais finansiniais metais svarbus buvo išaugęs bendrovės kredito reitingas ir sėkmingai išplatintos obligacijos. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody“ padidino „Eesti Energia“ kredito reitingą nuo A3 iki A1. Iš neigiamos į stabilią bendrovės ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą pakeitė ir tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“. Be to, „Eesti Energia“ pakeitė 2009 metais išperkamas obligacijas į 2020 metais išperkamas obligacijas. Tai bendrovei suteikė ilgalaikį finansavimo šaltinį ir palankią palūkanų normą.
2005-2006 metų finansiniams rezultatams įtakos darė ir pajamos iš parduotų taršos kvotų: anglies dvideginio kvota suteikė 74 mln. EUR (255,3 mln. Lt) papildomų pajamų. Jos bus panaudotos investicijoms į technologijas, kurios neišskirtų anglies dvideginio.
Šilumos energijos pardavimas 2005-2006 finansiniais metais sudarė 1 981 GWh ir, palyginti su 2004-2005 finansiniais metais, padidėjo 5 GWh.
„Pasaulinėse rinkose išaugusi naftos kaina paveikė ir Europos energetikos rinkas. Išaugusi naftos kaina padidino ir benzino bei dujų kainas. Besitęsiantis naujų energijos šaltinių trūkumas ir išaugęs elektros poreikis leidžia daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu nesikeis“, – sakė M. Kasikas.
„Eesti Energia“ grupė per 2005-2006 finansinius metus investicijoms skyrė 152,75 mln. EUR (527 mln. Lt). Atnaujinusi du Narvos elektrinės blokus, grupė savo dėmesį sutelkė į energetikos tinklo plėtrą ir į tai investavo 69 proc. visų investicijoms skirtų lėšų. Dar 31,6 mln. EUR (109 mln. Lt) skirta tinklams sujungti. Ateinančiais finansiniais metais „Eesti Energia“ į energetikos tinklų kokybės gerinimą ketina investuoti 170 mln. EUR (586,5 mln. Lt). Svarbiausi objektai, į kuriuos bus investuojama, yra nauja pelenų šalinimo sistema Narvos elektrinėje ir naujas 330 kV elektros energijos perdavimo tinklas iš Talino į Narvą.
Paieška archyve
