Vakar Panevėžio taryba nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl valstybinės paramos, kuri užtikrintų AB „Ekranas“ gamybinės veiklos tęstinumą.
Tarybos nariai vienbalsiai pritarė kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę tekstams. Dokumentuose akcentuojama, kad prognozuojami neigiami „Ekrano“ krizės padariniai Panevėžio mieste ir regione gali sukelti pavojingą kritinę situaciją, todėl miesto Taryba dar kartą kreipiasi į Seimą bei Vyriausybę, prašydama sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės, miesto Savivaldybės, AB „Ekranas“ vadovų, kreditorių atstovų, ekspertų, Pramoninkų konfederacijos ir profesinių sąjungų atstovų, kurie parengtų valstybinę krizės įveikimo programą. Joje turėtų būti numatytos visos įmanomos priemonės, užtikrinančios „Ekrano“ bendrovės gamybinės veiklos tęstinumą.
Panevėžio taryba nusprendė sudaryti ir savo darbo grupę dėl AB „Ekranas“ krizės padarinių Panevėžio miestui likvidavimo. Grupei vadovaus miesto meras Vitas Matuzas, septyni nariai atstovauja visoms miesto Tarybos frakcijoms. Darbo grupei suteikti įgaliojimai Panevėžio miesto tarybos vardu bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis, AB „Ekranas“ kreditoriais, AB „Ekranas“ profesinėmis sąjungomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, užtikrinant visas įmanomas priemones, kurios leistų išvengti socialinės ir ekonominės krizės Panevėžio mieste.
Ketvirtadienį planuojamas miesto mero V.Matuzo susitikimas su ūkio ministru K.Daukšiu.
Dar vasario 23 d. Panevėžio miesto taryba pirmą kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, LR Seimą, Vyriausybę, Lietuvos finansines institucijas dėl AB „Ekranas“ galimo veiklos nutraukimo ar sustabdymo pasekmių Panevėžio miestui. Tarybos pavedimu Savivaldybės administracija parengė Prevencinių priemonių planą dėl galimų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių AB „Ekranas“ nutraukus ar sustabdžius savo veiklą.
2006 m. balandžio 7 d. AB „Ekranas“ valdyba kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo balandžio 11 d. bendrovėje gamyba sustabdyta ir iki bus priimtas teismo sprendimas darbuotojai išleisti priverstinių prastovų. Bendrovėje dirba per 4000 darbuotojų. Bankrutavus bendrovei prasidės grandininė reakcija, nes didelius sunkumus patirs ir kitos šalies įmonės teikiančios žaliavas ar komplektuojančias detales, šalies vežėjai. Prognozuojama, kad nedarbas mieste išaugtų dvigubai – nuo 3,2 iki 6,2 proc.
Paieška archyve
