Nuo elektros tinklo patikimumo ir atsparumo priklauso ne tik kasdienis Lietuvos gyventojų komfortas, bet ir sklandus visos valstybės veikimas. Praėjusiais metais ESO į elektros tinklo modernizavimą investavo beveik 380 mln. eurų ir reikšmingai pagerino svarbiausius tinklo atsparumo rodiklius.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Patikimas elektros tinklas šiandien yra ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo, valstybės stabilumo bei ekonomikos konkurencingumo klausimas. Nuo jo priklauso ne tik gyventojų kasdienis komfortas, bet ir ryšio, verslo, duomenų centrų, viešųjų paslaugų bei kritinės infrastruktūros veikimas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Vienas pagrindinių tinklo patikimumo rodiklių SAIDI, rodantis, kiek minučių per metus vidutiniškai klientas neturi elektros dėl neplaninių sutrikimų, per metus pagerintas net penkis kartus: nuo 399 minučių 2024 m. iki maždaug 75 minučių 2025 m. Kitas svarbus patikimumo rodiklis, kiek kartų vidutiniškai per metus klientui sutrinka elektros tiekimas, per tą patį laikotarpį pagerintas nuo 1,4 karto iki 1 karto.
Pasak R. Radvilos, svarbu pastebėti, kad geresnius pernai metų rodiklius lėmė ir palankesnės gamtinės sąlygos, tačiau reikšmingą įtaką tinklo patikimumo augimui daro investicijos į kabeliavimą, tinklo automatizavimą bei skaitmenizaciją.
Viena svarbiausių tinklo atsparumo priemonių išlieka oro linijų keitimas kabelinėmis, nes daugiau kaip 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų įvyksta dėl augmenijos paveiktų oro linijų. Vien per praėjusius metus ESO sukabeliavo 368 kilometrus oro linijų miškingose teritorijose, o iki 2028 m. planuojama sukabeliuoti dar apie 2 tūkst. kilometrų.
