Džiaugsmą pavasarišku oru praėjusį mėnesį sudrumstė Artimuosiuose Rytuose prasidėję kariniai veiksmai. Degalų kainos vertė sunerimti – ar tai neturės įtakos ir elektros energijos kainoms. Visgi, jau galima įvertinti – kovo mėnesį elektros energija biržoje kainavo 47 proc. pigiau nei vasarį, o ekspertai sako, kad kainos, nepaisant geopolitinių neramumų, ir toliau turėtų trauktis.
Pavasariški saulės spinduliai jau davė apčiuopiamų rezultatų – augo ne tik elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir mažėjo elektros vartojimas. Skaičiuojama, kad lietuviai kovo mėnesį suvartojo 20 proc. mažiau elektros energijos nei vasarį ar sausį, o iš atsinaujinančių elektros šaltinių pagamino 17 proc. daugiau energijos.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad mažesnes sąskaitas klientams lėmė oras ir temperatūra bei augusi elektros energijos gamyba atsinaujinančiais šaltiniais. Dėl šių priežasčių karas Artimuosiuose Rytuose elektros energijos kainų didesnės įtakos neturėjo.
„JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną Persijos įlankoje vertė tiek mūsų klientus, tiek bendrai visus vartotojus su nerimu žvelgti, kaip į tai sureaguos degalų, elektros energijos kainos. Degalai, kaip jau matėme, reikšmingai pabrango, o elektros energijos kainos stabiliai traukėsi. Kodėl taip įvyko?
Galime sakyti – dėl atsinaujinančios energetikos šaltinių, kurių plėtra jau kurį laiką užsiimame itin intensyviai. Kiekvieną mėnesį, ypač šylant orams, pasigaminame vis daugiau atsinaujinančiais šaltiniais. Visas Baltijos jūros regionas vis mažiau elektros gamina brangiais, taršiais būdais, todėl resursų kainos šuoliai rinkoje reikšmingos įtakos neturėjo elektros kainoms. Ir neturės. Bent iki rudens, kol saulė švies, o vėjas pūs“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, kovo mėnesį su birža susietus tiekimo planus pasirinkusiems vartotojams galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 23,15 ct/kWh (su PVM).
Trys faktoriai, į ką atkreipti dėmesį balandį
Balandžio prognozės rodo, kad elektros energijos kaina turėtų pigti, o tai lems trys faktoriai.
Pirmiausia – saulės elektrinėmis pagaminamos elektros energijos kiekis visame Baltijos jūros regione auga itin sparčiai. Dienos metu tai gali reikšti, kad tam tikrais momentais elektros kilovatvalandė biržoje kainuoja mažiau nei 1 ar 2 centus. Vien kovo mėnesį saulės elektrinėmis pagaminta 3 kartus daugiau energijos nei vasarį, o jei tendencija išliks panaši – tai reikš dar mažesnes kainas vartotojams.
Antra – iš kaimyninių Skandinavijos valstybių importuojamos elektros energijos kiekis. Šis veiksnys toliau išlieka vienas svarbiausių visoje elektros energijos kainodaroje. Tol, kol nepasigaminame viso elektros energijos poreikio – dalį energijos arba turime gaminti brangesniais šaltiniais, arba importuoti iš, pavyzdžiui, Suomijos, kurioje elektros energija įprastai pigesnė nei Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje.
Trečia – hidroelektrinėmis pagaminta elektros energija. Žiema buvo turtinga sniegu. Kovo mėnesį ištirpęs jis leido hidroelektrinėmis gaminti vis daugiau elektros energijos. Pavyzdžiui, vien Latvijoje pagaminta beveik 500 GWh elektros, o tai yra apie 20 proc. viso Baltijos šalių poreikio. Jei ir toliau hidroelektrinės taip pat intensyviai generuos elektros energiją – nuo to laimės viso regiono vartotojai.
„Saulėta pirmoji balandžio diena nuteikė galvoti, kad toks bus ir visas mėnuo. Jei išties taip ir nutiks, saulės nestokosime, o importo galimybės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebus mažesnės nei kovą – mėnesio pabaigoje kalbėsime apie mažesnes sąskaitas už elektros energiją. Tai reiškia, kad vartotojams – metas pergalvoti pasirinkimus“, – sako S. Jasiulis.
Paieška archyve
