Moksleivių mokymosi rezultatus analizuojantys ir apibendrinantys žurnalo „Reitingai“ ekspertai dar kartą patvirtino – mažėjantis abiturientų skaičius ir prastas jų pasirengimas studijoms aukštųjų mokyklų vadovus verčia griebtis už galvų.
Nepakankamas paruošimo lygis mokyklose
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas pastebi, kad jau eilę metų yra „apleistas“ kokybiškas moksleivių parengimas studijuoti aukštosiose mokyklose itin atsiliepė šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose.
 Asociatyvi nuotr. |
|---|
„Šiemet dėl netinkamo moksleivių pasirengimo labiausiai nukentėjo kolegijos. Kasmet griežtėjantys reikalavimai stojantiesiems aukštųjų mokyklų duris leido praverti tik geriausiai. Labai džiugu, kad studijuoti atėjo labiau motyvuoti jauni žmonės, tačiau tuo pačiu pamatėme, kad nemaža dalis Lietuvos abiturientų neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl nebuvo priimti į aukštąsias mokyklas, kurios laikėsi įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų studijuoti valstybės finansuojamose ar savo lėšomis finansuojamose studijų vietose.
Jei imtume geriausius pasaulinius pavyzdžius, tai Suomijoje skaičiuojama, kad skirtingų miestų ir regionų mokyklų moksleivių parengimo skirtumai studijoms aukštosiose mokyklose ne didesni nei 8%, bendras Europos vidurkis yra apie 30 %, tačiau Lietuvoje šis procentas gali siekti vos ne 100%. Situacija yra ypač sudėtinga mūsų šalies regionuose ir kaimo vietovėse. Prastai pasirengę ir tik vieną mokyklinį egzaminą išlaikę moksleiviai netenka galimybės siekti aukštojo išsilavinimo.
Matydami šią problemą, dar rugpjūtį vykusioje diskusijoje su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministru siūlėme kelti reikalavimus brandos atestatui įgyti ir įvesti bent vieną ar du privalomus valstybinius egzaminus, kurie priverstų pasitempti tiek moksleivius, tiek ir mokyklas. Tai galėtų būti valstybinis matematikos ir/ar lietuvių kalbos egzaminai. Tačiau į tokius LKDK siūlymus neatsižvelgta.
Šiandien yra planuojama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir taip priimti daugiau norinčių studijuoti. Deja, kai kuriose srityse visi, kurie atitinka minimalius kriterijus ir nori rinktis tą kryptį, ir taip gauna valstybės finansavimą. Konkursas į tokias vietas siekia 0,6 ar 0,8 norinčio į vieną vietą. Tai reiškia, kad ir šiandien į tokias vietas nėra konkurencijos, o padidinus vietų skaičių, niekas nesikeis, nes atitinkančių reikalavimus studijuoti ir norinčių rinktis valstybei ar verslui reikalingas studijų kryptis tiesiog nėra. Ir kaip jų bus, jei beveik 3000 šių metų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos egzamino užduočių.
LKDK prezidento nuomone, būtini kompleksiškesni sprendimai ir kryptinga moksleivių orientacija karjerai. Būtina parodyti, koks yra įvairių sričių specialistų poreikis, kur yra potencialas auginti save karjeros kontekste. Taip pat svarbu tinkamu laiku įsivertinti, kokius egzaminus laikyti, kaip planuoti savo ateitį. Kalbant šalies kontekste, reikalinga tam tikra kritinė išsilavinusių piliečių dalis, kuri dabar dar pakankama, tačiau sparčiai mažėja. Pereinamuoju laikotarpiu galėtų būti net papildomi balai skiriami tiems, kurie renkasi verslui ir viešajam sektoriui reikalingas profesijas. Dabar siūlomas „nemokamo bakalauro“ modelis daug nesiskiria nuo dabar esančio, išskyrus tai, kad planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų vietų. Tačiau greičiausiai ir toliau išliks už aukštąjį mokslą mokantys ir nemokantys studentai bei studijų sąnaudų neatitinkantys krepšeliai.“, – svarsto LKDK prezidentas.
Rinką iškreipia ir minimalios kartelės nesilaikymas
Šiais metais studijas kolegijose pasirinko 23 % (8606) stojančiųjų, o universitetus rinkosi 29 % (10 696). Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus, per metus sumažėjo 7 proc., brandos atestatus gavusių profesinio mokymo įstaigų absolventų sumažėjo net 12 proc., bet ir baigusieji pastarąsias yra neparengti siekti aukštojo išsilavinimo (šiemet jų įstojo tik 1 proc.). Deja, dalis studentų į aukštąsias mokyklas buvo priimta tokių, kurie neatitiko nustatytų minimalių reikalavimų stojantiesiems. Dėl to yra išsikreipiama situacija: dalis universitetų surenka kolegijų studentus, o kai kurios kolegijos, dažniausiai privačios – profesinių mokyklų kontingentą. Trumpalaikės finansinės naudos veikiamos tokios aukštosios mokyklos laužo susitarimus ir verčia sąžiningai reikalavimų besilaikančias institucijas galvoti, ar verta tą daryti? Juk paprasčiau priimti kelis šimtus ar beveik tūkstantį neįveikiančių kartelės stojančiųjų ir gauti tais metais ženklią finansinę naudą.
„Dalis kolegijų dėl panašių veiksmų ir augančių reikalavimų nukentėjo rimtai ir priėmė gerokai mažiau pirmakursių, lyginant su ankstesniais metais. Keista, kad kai kurios aukštosios mokyklos savo pasirinkimą nesilaikyti įsipareigojimų motyvuoja tuo, kad bando gelbėti situaciją ir paruošti kuo daugiau inžinerinių ir technologinių krypčių specialistų, bet tuo pačiu metu kartelę sumažina ir socialiniuose moksluose.
Galiausia, labai svarbu suvokti, kokią žinutę moksleiviams siunčia tokios aukštosios mokyklos, – jei vienur kartelė bus per aukšta – nieko tokio, stengtis nereikia, juk atsiras tokių, kurių standartai žemesni ir ten galėsiu studijuoti, svarbu, kad susimokėčiau“, – mano LKDK prezidentas N. Varnas.
Pasak jo, nors situacija aukštajame moksle yra sudėtinga, visgi, pasidžiaugti galima verslo atstovų požiūriu į koleginį sektorių.
„Nors šiais metais pagal pirmakursių pasirinkimus kolegijos gavo mažiau dėmesio, tačiau matome, kad stojančiųjų pirmuoju pageidavimu prašymuose daugiausia nurodytomis aukštosiomis mokyklomis, LAMA BPO duomenimis, antroje ir trečioje dešimtuko vietose rikiuojasi didžiosios Vilniaus ir Kauno kolegijos, iš karto po Vilniaus universiteto. Tai įrodo, jog stojantieji vertina praktika grįstų studijų naudą bei tamprų ryšį su verslu.
Reikia nepamiršti, kaip yra svarbu išlaikyti binarinės aukštojo mokslo sistemos balansą ir neadekvačiai nenukrypti į kurio nors sektoriaus pusę, bei įvertinti absolventų parengimo kaštus ir pridėtinę vertę, kurią jie kuria. Tai ypatingai svarbu šalies kontekste planuojant ir skirstant biudžeto lėšas bei formuojant aukštojo mokslo politiką“, – sako LKDK prezidentas N. Varnas.
