Formuojantis naujai LR Vyriausybei ir planuojant skirti didelį dėmesį švietimui bei mokslui, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pateikė dvylika siūlymų pokyčiams Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje įgyvendinti. Tarp jų – Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo planas, tinklo pertvarka, inovacijų skatinimo bei aukštojo mokslo finansavimo didinimas, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą.
Vienas svarbiausių siūlomų žingsnių yra ilgalaikės Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano parengimas, taip pat ilgalaikio Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros plano, kaip minėtosios strategijos dalies, sukūrimas.
„Vertiname naujos Vyriausybės sprendimą švietimui skirti prioritetinį dėmesį, todėl tikimės, kad aukštojo mokslo plėtros strategija ir planas bus susieti su studijų kokybės gerinimu, derės su nacionaliniais siekiais tokiose srityse, kaip inovacijų kūrimas, darbo jėgos pritraukimas bei kvalifikuotų užsieniečių integracija“, – sako LURK prezidentas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas.
Pasak A. Daniūno, parengti pasiūlymai atspindi siekį atkreipti Vyriausybės dėmesį į pastaruoju metu aukštajam mokslui labai aktualius uždavinius bei Lietuvos universitetų rektorių pasirengimą konstruktyviam dialogui svarstant aukštojo mokslo politikos klausimus.
Šiuo metu vienas jautriausių klausimų – universiteto tinklo optimizacija. Rektoriai siūlo optimizuoti universitetus, kolegijas ir mokslo institutus panaudojant aukštojo mokslo sistemoje esančius išteklius. Taip pat kalbama apie Valstybinę universitetų bendrabučių ir socialinės infrastruktūros atnaujinimo programą, kuri padėtų sudaryti studentams tinkamas gyvenimo sąlygas, bei dabar pagal patikėjimo sutartis valdomo nekilnojamojo turto perdavimą valdyti universitetinėms aukštosioms mokykloms nuosavybės teise.
„Iki šiol dėl nesamo tikslaus reguliavimo, ūkio ir administravimo išlaidos būdavo skirstomos neefektyviai, todėl siūlome jas skirti priklausomai nuo gaunamų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. Tai padėtų užtikrinti, kad valstybės nefinansuojamų studijų kaina nedidėtų dėl administravimo ir ūkio išlaidų“, – sako A. Daniūnas.
Nuo 2008 m. Valstybės skiriamų lėšų dydis švietimui nesikeičia, todėl rektoriai siūlo bent 5 procentais kasmet padidinti studijų krepšelio dydį, kad būtų pasivytas kainų augimas. Taip pat siūloma kasmet didinti finansavimą mokslui, nes valstybės skiriamų lėšų procentas mokslui atsilieka nuo ES vidurkio.
Trečias su finansavimu susijęs pasiūlymas – padidinti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų finansavimą ne mažiau kaip dešimčia procentų per metus, siekiant užtikrinti, kad mokslininkų ir tyrėjų bazinis atlyginimas taptų konkurencingas rinkoje. Atitinkamai rekomenduojama taikyti tarptautinius kriterijus mokslo rezultatams vertinti.
Taip pat siūloma svarstyti panaikinti mokančių ir nemokančių už mokslą studentų kategorijas, nes tai socialiai neteisinga bei pakerta motyvaciją studijuoti, trukdo užtikrinti studijų kokybę. Tiesa, anot LURK prezidento, nerealu būtų tikėtis, kad tai įvyks labai greitai.
Siekiant pakelti doktoranto statuso prestižą bei padidinti doktorantų skaičių Lietuvoje, siūloma užtikrinti, kad doktorantų stipendija būtų ne mažesnė nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Taip pat siūloma sukurti ir įgyvendinti mokslo paramos programą, kuri leistų padidinti Lietuvos mokslininkų galimybes įsitraukti į tarptautinius projektus bei skatinti Lietuvos ekonomikos plėtrai būtiną inovacinę veiklą universitetuose.
