Panašu, kad geriausius studijų rezultatus rodžiusiems studentams, šiemet teks nusivilti – rotacijos, o kartu ir galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą, šiemet aukštosios mokyklos nevykdė. Į Lietuvos studentų sąjungą (LSS) kreipėsi pirmieji studentai, kurie pagal seniau galiojusią tvarką turėjo būti „rotuojami“ ir gauti valstybės finansuojamą vietą.
„Štai kreipiasi į mus architektūros studijų studentas, kurio vidurkis yra 9,1 – vienas geriausiai besimokančių kurso studentų, o galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą nėra. Šiuo metu susiduriame su situacija, kuri yra tikrai absurdiška, o blogiausia, kad nei mes, nei aukštoji mokykla tokiems studentams padėti negali, telieka laukti Seimo sprendimo“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
P. Baltokas teigė, kad tokia situacija susidarė dėl 2014 m. lapkričio mėn. priimto Konstitucinio teismo sprendimo, kuriame pripažinta, kad šiuo metu LR Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžta rotacija neatitinka Konstitucijos. „Tuomet Konstitucinis Teismas aiškino, kad studentai besimokantys vidurkiu 5,6 ar 6,4 negali būti vadinami „gerai besimokančiais piliečiais“, o Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka, kad studijų krepšelio netenka studentai besimokantys 20 proc. prasčiau nei kurso vidurkis sudarė tokias galimybes“, – situaciją komentuoja P. Baltokas.
Praėjusių metų gruodžio mėn. įvyko keli susitikimai su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, kuriuose bandyta ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Tuo metu vienas pagrindinių siūlymų buvo vertinimo skalėje pervadinti pažymį „7“ iš „vidutiniškai“ į „pakankamai gerai“ ir studentus, kurių vidurkis didesnis nei „7“ laikyti gerai besimokančiais. LSS tokiam siūlymui nepritarė.
„Mums šis siūlymas buvo nepriimtinas, visų pirma, dėl to, kad kiekvienoje aukštojoje mokykloje, studijų programoje vertinimo sistema skiriasi, dėstytojų taip pat vertina nevienodai, antra – ne visiems studentams, kurių vidurkis būtų aukštesnis nei „7“ būtų suteiktas studijų finansavimas, kadangi bendras finansavimas aukštajam mokslui nebūtų didinamas, šalia studijų finansavimo modelio siūlėme svarstyti kompensavimo už studijas ir paskolų sistemas, tačiau į mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgta, o ir bendras sutarimas nebuvo rastas, tad klausimas buvo atidėtas. Galima spėti, kad klausimo atidėjimas buvo susijęs su pokyčiais ministerijoje: pradžioje pasitraukė viceministras aukštajam mokslui, vėliau Darbo partija atšaukė ir ministrą, o rotacijos klausimas taip ir liko nesprendžiamas“, – teigia P. Baltokas.
2015 m. gegužės pabaigoje Seime įregistruota pataisa, kuri iš principo buvo tokia pat kaip ir prieš pusmetį svarstytas variantas: pervadinti pažymį „7“ į „pakankamai gerai“ ir pagal šį rodiklį rotuoti studentus. „Šiai pataisai aktyviai priešinomės. Manome, kad nebuvo teisinga nepasitarus su akademine bendruomene ir negavus jos pritarimo bandyti buldozeriu stumti sistemą, kuri būtų visiškai reformavusi studijų finansavimo sistemą. Kaip ir 2014 m. gruodį siūlėme į sistemą žiūrėti kaip į visumą, kartu svarstyti ir kompensavimo bei paskolų mechanizmus, o ne atskiras dalis“, – sako Studentų sąjungos prezidentas.
Anot P. Baltoko, net ir priėmus naują straipsnį, būtų buvę per vėlu: „studentai jau būtų baigę sesijas ir rotuoti jų pagal naujai priimtą įstatymą aukštosios mokyklos butų negalėję“.
Studentų atstovų teigimu, šiuo metu yra susidaręs teisinis vakuumas, sena tvarka negalioja, naujos – nėra. Lietuvos studentų sąjunga, atsižvelgdama į studentų kreipimusis, oficialiai kreipėsi į aukštąsias mokyklas dėl studentų, kurie pagal seną rotacijos tvarką butų perėję į valstybės finansuojamas vietas, skaičiaus patikslinimo. „Paaiškėjus kiek studentų dėl nevykdytos rotacijos neteko galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas planuojame kreiptis į LR Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją dėl studentų patirtos žalos kompensavimo“, – teigia LSS prezidentas.
