Sutarkime: jei namuose turite seną, nenaudojamą telefoną, kompiuterį ar televizorių, dūlantį sandėliuko ar spintos užkaboryje, perskaitykite šį straipsnį iki pabaigos. Juk šiandien – Žemės diena, o jai ir mums visiems svarbu, kad elektroniką ne tik naudotume, bet ir su ja atsisveikintume teisingai.
Keisdamas telefoną nauju dažnas lietuvis „dėl viso pikto“ namuose pasilieka senąjį – juk naujasis gali netikėtai sugesti, nukristi ar sudužti. Neveikiantys, seni prietaisai užsilieka namuose metų metus ar, dar blogiau, iškeliauja į šiukšlių dėžę kartu su buitinėmis atliekomis. Ne visi susimąsto, kad kiekviename telefone yra ne tik tauriųjų metalų, tokių kaip auksas, sidabras ar platina, bet ir nuodingų cheminių medžiagų – gyvsidabrio, arseno, švino. Vien baterijose suskaičiuojama bent 22 aplinkai ir sveikatai pavojingi elementai.
„Praėjusiais metais iš žmonių surinkome per 7,5 tūkst. mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių. Daugiausia tai – atgyvenę, vertę praradę įrenginiai, tačiau dalis klientų dėl didesnės nuolaidos atsisveikina ir su kelerių metų senumo išmaniaisiais. Už gautą įrangą klientams pritaikome iki 450 eurų nuolaidą naujam įrenginiui su pasirinktu planu, o senąją – grąžiname į naudotos įrangos sandėlį, čia išrūšiuojame ir paruošiam išvežimui. Patys utilizavimo funkcijos neatliekame, ją patikime sertifikuotiems partneriams ir „žaliems taškams“, – sako „Telia“ įrangos vadovas Mantas Jurkus.
Grąžinti įrangą pardavėjams arba sertifikuotiems perdirbėjams yra geriausia išeitis. Tačiau pasitaiko, kad įranga yra tiesiog išmetama, o tai yra dvejopa žala. Pirma, sunkiaisiais metalais, lėtai yrančiomis ir nuodingomis medžiagomis teršiama gamta. Antra, telefonuose esantys taurieji ir retieji metalai, tokie kaip platina, itris, lantanas, terbis, neodimis, gadolinis ar prazeodimis, iškeliauja į nebūtį ir mes nebeturime galimybės šių brangių, sunkiai išgaunamų medžiagų pakartotinai panaudoti.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai viename „iPhone“ telefone yra apie 25 g aliuminio, 15 g vario, 0,034 g aukso, 0,34 g sidabro, 0,015 g paladžio ir mažiau nei viena tūkstantoji gramo platinos. „Šie skaičiai gali atrodyti kuklūs, o ir tokio metalų kiekio vertė nėra didelė, vos keli eurai. Tačiau situacija pasikeičia vertinant bendrą mastą: perdirbus milijoną mobiliųjų telefonų galima išgauti 15 tonų vario, beveik 350 kilogramų sidabro, 34 kilogramus aukso, 15 kilogramų paladžio“, – pastebi M. Jurkus.
Gyventojų grąžinti telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, atsižvelgiant į jų būklę, gali būti arba atnaujinti ir pakartotinai panaudojami, arba siunčiami perdirbėjams. Panašus likimas laukia ir kitos telekomunikacijų bendrovei grąžintos įrangos, tokios kaip maršrutizatoriai, TV priedėliai. Beje, apie 60 proc. šių prietaisų yra suremontuojami ir toliau naudojami Lietuvoje.
„Telia“ teigia, kad vien jų meistrai kas mėnesį perdirbimui priduoda apie 30 kilogramų galvaninių elementų, bemaž toną nenaudojamos įrangos priedų, tokių kaip pulteliai, laidai ar maitinimo blokai, ir daugiau nei 3 tūkst. vienetų senos, nepataisomos įrangos. Per 2017 metus sertifikuotiems atliekų supirkėjams „Telia“ yra perdavusi beveik 100 000 vnt. įvairios įrangos.
Perdirbus elektroniką gautos medžiagos panaudojamos kaip antrinės žaliavos gamyboje, taip sumažinant įvairių gaminių savikainą, o kartu ir aplinkos taršą.
2017 m. „Telia“ buvo sertifikuota ISO14001 – Tarptautiniu Aplinkos apsaugos vadybos sertifikatu. Visa „Telia Lietuvos“ naudojama elektros energija yra pagaminti iš atsinaujinančios energijos šaltinių.
Paieška archyve
