„Instagram“ JAV testuoja naują mokamą funkciją, kuri gali reikšmingai pakeisti vartotojų elgesį – dalis naudotojų netrukus galės kitų žmonių „istorijas“ (angl. stories) peržiūrėti anonimiškai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena papildoma galimybė, ekspertai įspėja, kad tokie pokyčiai gali skatinti pasyvų stebėjimą, mažinti skaidrumą ir keisti bendravimo principus socialiniuose tinkluose, ypač tarp jaunų žmonių, kurių emocinei savijautai socialinių tinklų dinamika daro didžiausią įtaką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Socialinių tinklų platformos, pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, nuolat ieško būdų, kaip kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį.
„Tokie sprendimai dažnai pateikiami kaip papildomas funkcionalumas vartotojui, tačiau iš esmės jie keičia patį naudojimosi soc. tinklais pobūdį. Kuo daugiau atsiranda pasyvaus turinio vartojimo formų, tuo labiau silpnėja aktyvus bendravimas – žmonės mažiau dalijasi, bet daugiau stebi kitus. Anoniminis turinio peržiūrėjimas šią tendenciją gali dar labiau sustiprinti“, – teigia J. Antropik.
Be šiuo metu testuojamos galimybės vartotojams kitų „stories“ peržiūrėti anonimiškai, taip pat svarstomi ir kiti pakeitimai. Tarp jų – lankstesnės dalijimosi turiniu galimybės, leidžiančios tą patį turinį rodyti skirtingoms auditorijoms, platesnis auditorijų segmentavimas, pavyzdžiui, ne tik „close friends“, bet ir daugiau pasirinktinų grupių, taip pat didesnė turinio kontrolė – kas jį mato, kaip jis platinamas ir kam yra rodomas pirmiau.
Gali kelti pavojų emocinei savijautai
Socialiniai tinklai ir jų vartojimo gali daryti įtaką ir emocinei sveikatai. Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, tokie atnaujinimai gali paveikti labiausiai pažeidžiamus socialinių tinklų vartotojus – jaunimą.
„Įsivaizduokime, kad mūsų pokalbius telefonu ir veiksmus kompiuteriu galėtų stebėti kiti – tai keistų mūsų saugumo jausmą ir elgesį, keltų įtampą. Panašiai ir galimybė anonimiškai stebėti kitų keliamą turinį gali didinti jaunų žmonių nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Nežinant, kas peržiūri kuriamą turinį, atsiranda nematomo vertinimo pojūtis, kuris gali skatinti nerimą ir savikontrolę“, – pabrėžia I. Plauškutė.
Ji priduria, kad tokia funkcija gali skatinti net ir persekiojimą internete (angl. stalking) – nereikia kurti papildomų paskyrų ar rizikuoti būti atpažintam, todėl toks elgesys tampa lengvesnis ir labiau prieinamas.
„Stebintiesiems tai gali veikti kaip elgesį pateisinantis įrankis, kuris normalizuoja nuolatinį kitų sekimą ir mažina atsakomybės jausmą. Tuo metu stebimiesiems tai didina nesaugumą, neapibrėžtumą ir kontrolės praradimo jausmą, nes jie tiesiog nebegali žinoti, kas ir kokiais tikslais stebi jų keliamą turinį“, – pasakoja I. Plauškutė.
