Elektronika.lt
 2026 m. kovo 5 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 4 d. 20:28
Megavatų įkrovimo technologija: pritaikė realiame versle
Kovo 4 d. 18:25
Grįžęs speigas stingdė ir elektromobilius: kaip su jais gyventi per šalčius?
Kovo 4 d. 16:43
Gaisrų šuolis Lietuvoje – žiema baigėsi, bet rizika išlieka: ką galite padaryti, siekiant apsaugoti savo namus?
Kovo 4 d. 14:25
Maži pokyčiai – didelė reikšmė: pigesniems kilometrams tradicinių sprendimų sunkvežimiuose jau nepakanka
Kovo 4 d. 12:24
Kaip filmuoti „iPhone“, kad nebūtų matomas švieselių mirgėjimas
Kovo 4 d. 10:27
Saulės elektrinės po padidinamuoju stiklu: kas gresia neįvykdžius kibernetinio saugumo reikalavimų?
Kovo 4 d. 08:16
KTU kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu: veiks šalia žmogaus be rizikos
Kovo 3 d. 20:27
Kai šviesa paklūsta ritmui: išmanūs langų uždengimai šiuolaikiniams namams
Kovo 3 d. 18:20
Tyrimas: rizikingas socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje auga – jaunimą tai gali stumti į vienatvę
Kovo 3 d. 16:57
Baziniai modeliai tampa greitesni: „AGON by AOC“ G4 serijai suteikia 260 Hz dažnį
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Dirbtinis intelektas mokosi skaityti net ir žmogaus prakaitą: jūsų kūnas išduos viską realiuoju laiku

Publikuota: 2025-12-31 12:14
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai vis rimčiau žvelgia į prakaitą kaip į patikimą ir patogų sveikatos stebėsenos šaltinį. Pasirodo, jame slypi daug biocheminių signalų, kuriuos iki šiol retai naudojome diagnostikai. Todėl atsiveria galimybė kūno būklę vertinti paprasčiau ir nuolat.

Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) kartu su pažangiais jutikliais gali išmokti perskaityti šiuos signalus realiuoju laiku. Tokia technologija leistų sekti hormonų, vaistų koncentracijos ar kitų biomarkerių pokyčius be invazinių procedūrų. Kitaip tariant, prakaitas gali tapti kasdiene laboratorija ant odos.

Asociatyvi nuor.
Asociatyvi nuor.

Svarbiausia, kad prakaito surinkimas yra neskausmingas, paprastas ir nereikalauja adatų ar sudėtingo pasiruošimo. Tai itin patrauklu žmonėms, kurie jau naudoja išmaniuosius laikrodžius ir kitus dėvimus įrenginius savo savijautai stebėti. Jei technologija prigis, ji papildys dabartinius rodiklius nauja ir gilesne informacija.

Prakaitas kaip diagnostikos terpė

Tyrėjai pabrėžia, kad prakaite aptinkama stebėtinai daug medžiagų, atspindinčių kūno būklę. Jame galima rasti metabolitų, hormonų ir kitų žymenų, kurie susiję su stresu, energijos apykaita ar ligų raida. Dėl to prakaitas gali padėti anksti pastebėti tokius sutrikimus kaip diabetas ar neurodegeneracinės ligos.

Be to, šis skystis tinka nuolatiniam stebėjimui, ko dažnai neįmanoma padaryti kraujo ar šlapimo tyrimais. Nuoseklūs duomenys leidžia matyti ne tik vienkartinį rezultatą, bet ir tendencijas. Tai ypač svarbu, kai reikia sekti, kaip organizmas reaguoja į vaistus ar gyvenimo būdo pokyčius.

Dėvimi jutikliai ir jų galimybės

Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi mikrofluidika, lankstūs elektroniniai komponentai ir belaidės technologijos. Dėl to atsirado lengvi odą prilimpantys pleistrai, kurie gali nuolat rinkti prakaitą ir iš karto jį analizuoti. Kai kurie panašūs produktai jau yra rinkoje ir gali, pavyzdžiui, parodyti prakaitavimo intensyvumą ir druskų netekimą.

Toks principas leidžia tikėtis gerokai platesnių pritaikymų ateityje. Sportininkams tai reikštų realaus laiko elektrolitų kontrolę treniruočių metu, o gal net patvirtinimą apie draudžiamų medžiagų nebuvimą. Žmonėms, turintiems diabetą, tai galėtų tapti keliu stebėti gliukozę be įprastų dūrių į pirštą.

Dirbtinis intelektas ir ateities sveikatos priežiūra

Dirbtinis intelektas gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir atpažinti subtilius molekulinius raštus prakaite. Tai leidžia susieti signalus su konkrečiomis fiziologinėmis būsenomis ir kurti asmenines rekomendacijas. Tyrėjai teigia, kad gebėjimas vienu metu matuoti kelis biomarkerius ir perduoti duomenis belaidžiu būdu turi didžiulį prevencinės medicinos potencialą.

Dabar pagrindinis žingsnis yra sukurti kompaktiškus mažai energijos naudojančius įrenginius su saugiu duomenų perdavimu. Mokslininkai dirba nustatydami bazinius prakaito rodiklius ir kurdami jautrius jutiklius gliukozei, kortizoliui bei kitiems žymenims aptikti.

Nors dauguma sprendimų dar prototipų stadijoje, komercinis susidomėjimas auga, o ateitis žada dėvimus įrenginius, galinčius perspėti apie stresą ir galimą lėtinių ligų riziką dar prieš pasireiškiant simptomams.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas

Ar Mėnulis kadaise turėjo stiprų magnetinį lauką? Ši diskusija trunka jau ne vieną dešimtmetį. Dalis „Apollo“ misijų pargabentų uolienų rodo stipraus magnetizmo pėdsakus – panašu, kad magnetinis laukas galėjo būti stipresnis nei už Žemės. Tuo tarpu kiti mėginiai rodo egzistavus tik silpną lauką arba visai jokio.

VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei

VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita.

Naujas „Artemis“ skrydžių planas

Praeitą savaitę NASA raketa, skirta „Artemis II“ keturių astronautų skrydžiui iki Mėnulio ir atgal, parvežta į angarą remontui. Dėl jo pats skrydis atidėtas bent iki balandžio mėnesio. O po dviejų dienų NASA vadovas Jaredas Isaacmanas paskelbė apie esminę „Artemi“ Mėnulio programos pertvarką, kurią pavadino „kurso korekcija“.

2026 m. kovas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
2026-02-26 13:34
Šiltas ir lietingas ankstyvasis Marsas
2026-02-25 10:20
Išankstinės Saulės audrų prognozės
2026-02-25 09:49
Tai neturėjo egzistuoti: Žemę pasiekė kosmoso dalelė, kuri glumina mokslininkus (1)
2026-02-24 18:28
Jupiterį matavome neteisingai daugiau nei 50 metų: NASA zondas atskleidė tikrąjį vaizdą
2026-02-24 15:55
Mokslininkai perspėja: išmanieji telefonai keičia kūną, sveikatą ir santykius
2026-02-22 15:31
KTU Informatikos fakulteto mokslininkui – Lietuvos mokslų akademijos premija
2026-02-21 11:16
Dirbtinis intelektas atveria kelią tikslesniam vėžio ir lėtinių ligų gydymui
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama