Veneros paviršiuje matoma šimtai „vainikų“ – dešimčių-šimtų kilometrų skersmens ratilų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali priminti kraterius, tačiau iš tiesų yra tektoninių procesų padariniai. Manoma, kad juos sukuria karštų magmos burbulų, judančių mantijoje, sąveika su planetos pluta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sąveikos pobūdis gali būti skirtingas, o dabar mokslininkai pirmą kartą įvertino, kaip šie skirtumai atsiliepia vainikų savybėms. Tyrėjai sumodeliavo, kaip burbulo sąveika su pluta gali atsiliepti regiono gravitaciniam laukui. Ištirti keturi sąveikos būdai: litosferos varvėjimas, kai burbulo karštis išlydo dalį plutos medžiagos ir ji nuskęsta mantijoje; subdukcija, kai kylantis plutos regionas išsiplečia į šalis ir po juo paskęsta aplinkiniai plutos regionai; bei dvi skirtingos burbulo geometrinės konfigūracijos.
Paviršiaus topografija neleidžia patikimai atskirti šių sąveikos tipų, tačiau pridėjus gravitacinio lauko duomenis, atskyrimas tampa įmanomas. Ištyrę 75 vainikus, kurių struktūrą pajėgė išskirti „Magellan“ zondas, radaru skenavęs Veneros paviršių prieš tris dešimtmečius, tyrėjai nustatė, kad net 52 iš jų po paviršiumi šiuo metu turi karštus burbulus. Tai rodo, kad Veneroje šiuo metu vyksta tektoniniai procesai.
Detalesni vainikų stebėjimai ir gravitacinio lauko matavimai leistų tiksliau pasakyti, kaip burbulas veikia plutą. Aukštesnės skyros duomenys taip pat leistų nagrinėti ir kitus beveik 400 vainikų, kurių duomenys kol kas nepakankami tokiai analizei. Šiuo metu ruošiamos net trys misijos į Venerą, kurios labai praplės supratimą apie planetos paviršių. Remiantis šio ir panašių tyrimų rezultatais, praplėsime supratimą ir apie jos gelmes.
Paieška archyve
