Elektronika.lt
 2026 m. sausio 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 14 d. 14:21
Niekada nekraunu savo telefono belaidžiu būdu: kodėl ši įkrovimo technologija labiau erzina nei padeda?
Sausio 14 d. 11:24
VU mokslininkų tyrimai saulės energetikai padės žengti dar vieną žingsnį į priekį
Sausio 14 d. 08:24
Kaune statomas centras – strateginė investicija į tvarų dirbtinį intelektą Lietuvoje
Sausio 13 d. 20:10
Naujoji „Astra“ keičia žaidimo taisykles: daugiau komforto, daugiau elektros ir mažiau kompromisų
Sausio 13 d. 17:22
Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: teisininkė įvardijo, kodėl vadovo vaidmuo yra kritiškai svarbus
Sausio 13 d. 14:05
Kaip skaityti dugną ir rasti žuvų būrius? Echoloto privalumai įvairiuose vandens telkiniuose
Sausio 13 d. 11:03
Technologijų sinergija su 5G
Sausio 13 d. 09:53
Lietuvos viešojo transporto ateitis: elektra, vandenilis ar biometanas?
Sausio 13 d. 07:48
Pristatytas naujas elektromobilis „Toyota bZ4X Touring“
Sausio 12 d. 20:21
Kelionės greičiau nei šviesa? Mokslininkai siūlo realų planą, bet tam trūksta vieno elemento
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

VU mokslininkų rengtas daugiafotonės 3D litografijos vadovas publikuotas „Nature Reviews“ leidinyje

Publikuota: 2025-04-11 18:15
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, vadovaujami prof. Mangirdo Malinausko, kartu su pasaulyje pripažintais ekspertais parengė išsamų pažangiausios lazerinio 3D spausdinimo technologijos vadovą. Šis fundamentalios svarbos mokslinis darbas, publikuotas aukščiausio lygio žurnale „Nature Reviews Methods Primers“, atspindi Lietuvos mokslininkų lyderystę aukštųjų technologijų srityje.

„Tai pirmasis tokio tipo vadovas daugiafotonės 3D litografijos srityje, kuriame ne tik nuosekliai paaiškinami visi technologijos veikimo principai, bet ir atskleidžiamos svarbiausios detalės, dažnai nutylimos originaliuose straipsniuose. Tad srities naujokui ne tik sunku aprėpti gausybę informacijos, bet ir nelabai įmanoma surasti ją visą remiantis vien tik publikuota moksline literatūra, norint atkartoti tyrimus savo laboratorijoje“, – aiškina prof. M. Malinauskas, vienas iš vadovo autorių.

Pasak jo, perskaičius šį vadovą turėtų būti aišku, kaip veikia ši pažangi technologija ir kaip ji taikoma praktiškai – nuo laboratorijos įsirengimo iki optimalaus turimos įrangos panaudojimo.

„Šiame vadove pirmą kartą susitiko skirtingų krypčių, dažnai net konkuruojančių mokslinių grupių atstovai, kad pateiktų bendrą, suderintą požiūrį į technologijos fizikinius principus ir taikymus. Skaitytojui tai reiškia ne subjektyvias nuomones, o patikimą ir visų pripažintą žinių šaltinį. Anksčiau atrodydavo, kad kiekvienas tyrėjas ar įmonė turi savo tiesą, o dabar turime vieną vadovėlį, kuriame atsakymai nesikerta, tik papildo vieni kitus“, – įsitikinęs profesorius.

Pasak pašnekovo, jų grupės indėlis į daugiafotonės litografijos sritį matomas jau nuo pirmųjų žingsnių: „Pradžioje buvome originalūs, nes naudojome lietuviškus lazerius, spinduliuojančius žalią šviesą, kai dauguma dirbo su infraraudonąja. Mūsų indėlis ilgainiui tapo matomas ir įtakingas, todėl ir buvau pakviestas „Nature“ rengti šį vadovą ir suburti tarptautinę ekspertų komandą.“

Vadovą rengusioje tarptautinėje ekspertų komandoje, be VU mokslininkų, dirbo pasaulyje pripažinti specialistai: prof. Shoji Maruo (Jokohamos universitetas, Japonija) – dvifotonės polimerizacijos pradininkas, prof. Georgas von Freymanas (Kaizerslauterno universitetas, Vokietija), šioje srityje turintis dešimtmečių patirtį, prof. Julia Greer (Kalifornijos technologijos institutas, JAV) – pripažinta ekspertė medžiagų mokslo srityje.

Lietuvai autorių kolektyve atstovavo ne tik prof. M. Malinauskas, bet ir jo buvęs studentas dr. Edvinas Skliutas, VU Fizikos fakulteto alumnas, bei dr. Greta Merkininkaitė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnė, prof. M. Malinausko konsultuota tyrėja. Kartu su profesoriumi ji toliau vykdo aktyvią mokslinę veiklą VU Pažangiųjų šviesos technologijų ekscelencijos centro projekte.

Šiuo metu VU Fizikos fakulteto tyrėjai, bendradarbiaudami su Chemijos ir geomokslų fakulteto kolegomis, kuria naujas medžiagas neorganiniam 3D spausdinimui daugiafotonės litografijos būdu. Nors tokie tyrimai peržengia įprastą organinės chemijos ribą, vėlesni medžiagų apdirbimo (post-processing) metodai leidžia rasti pažangius sprendimus mikrooptikos ir biokarkasų gamybai. Technologijos tobulinimą įrangos ir programinės įrangos lygmeniu sėkmingai perėmė Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės, o mokslininkai tapo šių sprendimų vartotojais – tai atspindi brandų mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir užtikrina šalies lazerių sektoriaus tvarumą.

Stiprėjanti šios krypties lyderystė atsispindi ir tarptautinėje traukos dinamikoje – pastaraisiais metais prie laboratorijos prisijungė du podoktorantūros tyrėjai iš užsienio: dr. Gordonas Zyla (Vokietija) ir dr. Dimitra Ladika (Graikija). Artimiausiu metu viešnagės į Vilnių atvyksta ir profesorius Arturo Susarrey-Arce iš Tventės universiteto (Nyderlandai), kurio susidomėjimą paskatino būtent šio vadovo publikavimas. Tai tik dar kartą patvirtina – Lietuva tampa svarbiu kompetencijų centru daugiafotonės litografijos srityje.

Vadove išsamiai apžvelgiami daugiafotonės 3D litografijos teoriniai ir praktiniai aspektai. Ši pažangi lazerinė technologija leidžia kurti itin tikslias trimates struktūras nanometrų masteliu, naudojant šviesai jautrias medžiagas. Ji atveria naujas galimybes mikrooptikos, biomedicinos, elektronikos ir kitų aukštųjų technologijų srityse.

VU Fizikos fakulteto studentai turi galimybę įgyti teorinių ir praktinių žinių šioje perspektyvioje srityje – daugiafotonės 3D litografijos kursai ir laboratoriniai užsiėmimai siūlomi visų pakopų studentams – nuo bakalauro iki doktorantūros.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ledas saugojo Marso ežerus

Marso paviršiuje gausu struktūrų, kurias galėjo suformuoti tik ilgai tekėjęs ar tyvuliavęs vanduo. Tai ir senoviniai ežerų dugnai bei pakrantės, ir nuosėdų sluoksniai bei specifiniai mineralai, ir upių vagos bei deltos. Tačiau klimato modeliai rodo, kad senovės Marsas greičiausiai buvo pernelyg šaltas skystam vandeniui. Šis neatitikimas tarp geologinių įrodymų ir klimato modelių jau kelis dešimtmečius neduoda ramybės planetologams.

Saulės žybsnių gama spinduliuotės šaltinis

Saulės žybsniai – staigūs energijos pliūpsniai, išmetantys rentgeno ir gama spindulius – tyrinėjami jau dešimtmečius. Jų metu rentgeno spinduliuotę kuria magnetinės energijos įgreitinti elektronai, tačiau gama spinduliuotės kilmė iki šiol buvo mįslė. Dabar astronomai išsiaiškino, kur šie elektronai susikaupia ir kodėl.

Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus.

2026 m. sausis
2026-01-08 15:29
Numatomi kosminiai skrydžiai
2026-01-06 20:35
Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
2026-01-02 12:30
Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą
2025 m. gruodis
2025-12-31 19:12
Kinija antroji po „Google“ žengė žingsnį link atsparių klaidoms kvantinių kompiuterių
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama