Elektronika.lt
 2026 m. kovo 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 10 d. 18:14
Skaitmeninė meistrystė meno atkūrime: kaip veikia moderni giclée technologija?
Kovo 10 d. 16:04
Atrodo kaip originalas, bet gali sudeginti namus: pigios elektronikos kaina
Kovo 10 d. 14:25
Vieni akiniai viskam: kaip veikia autofokusiniai akiniai
Kovo 10 d. 11:12
„Apple“ pristatė naują „Studio Display“ ir visiškai naują „Studio Display XDR“
Kovo 10 d. 08:44
Technologinis proveržis: naujieji „Festool“ 18 V akumuliatoriai su „Tabless“ elementų technologija keičia galios standartus
Kovo 9 d. 20:26
44 proc. logistikos įmonių jau ruošiasi DI – konkurencija iš kelių keliasi į duomenis
Kovo 9 d. 17:32
Ekspertas įspėja keliautojus – vienas nustatymas gali palikti be ryšio užsienyje
Kovo 9 d. 14:09
„Shopify“ Lietuvoje: kaip „Neopay“ išsprendė pagrindinį e. prekybininkų skaudulį
Kovo 9 d. 11:50
Energetikos sektorius: Lietuva gali tapti patrauklia vieta dideliems elektros vartotojams
Kovo 9 d. 08:12
Vilnius pasitelkia dirbtinį intelektą istoriniam miesto paveldui saugoti
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

VU mokslininkų rengtas daugiafotonės 3D litografijos vadovas publikuotas „Nature Reviews“ leidinyje

Publikuota: 2025-04-11 18:15
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, vadovaujami prof. Mangirdo Malinausko, kartu su pasaulyje pripažintais ekspertais parengė išsamų pažangiausios lazerinio 3D spausdinimo technologijos vadovą. Šis fundamentalios svarbos mokslinis darbas, publikuotas aukščiausio lygio žurnale „Nature Reviews Methods Primers“, atspindi Lietuvos mokslininkų lyderystę aukštųjų technologijų srityje.

„Tai pirmasis tokio tipo vadovas daugiafotonės 3D litografijos srityje, kuriame ne tik nuosekliai paaiškinami visi technologijos veikimo principai, bet ir atskleidžiamos svarbiausios detalės, dažnai nutylimos originaliuose straipsniuose. Tad srities naujokui ne tik sunku aprėpti gausybę informacijos, bet ir nelabai įmanoma surasti ją visą remiantis vien tik publikuota moksline literatūra, norint atkartoti tyrimus savo laboratorijoje“, – aiškina prof. M. Malinauskas, vienas iš vadovo autorių.

Pasak jo, perskaičius šį vadovą turėtų būti aišku, kaip veikia ši pažangi technologija ir kaip ji taikoma praktiškai – nuo laboratorijos įsirengimo iki optimalaus turimos įrangos panaudojimo.

„Šiame vadove pirmą kartą susitiko skirtingų krypčių, dažnai net konkuruojančių mokslinių grupių atstovai, kad pateiktų bendrą, suderintą požiūrį į technologijos fizikinius principus ir taikymus. Skaitytojui tai reiškia ne subjektyvias nuomones, o patikimą ir visų pripažintą žinių šaltinį. Anksčiau atrodydavo, kad kiekvienas tyrėjas ar įmonė turi savo tiesą, o dabar turime vieną vadovėlį, kuriame atsakymai nesikerta, tik papildo vieni kitus“, – įsitikinęs profesorius.

Pasak pašnekovo, jų grupės indėlis į daugiafotonės litografijos sritį matomas jau nuo pirmųjų žingsnių: „Pradžioje buvome originalūs, nes naudojome lietuviškus lazerius, spinduliuojančius žalią šviesą, kai dauguma dirbo su infraraudonąja. Mūsų indėlis ilgainiui tapo matomas ir įtakingas, todėl ir buvau pakviestas „Nature“ rengti šį vadovą ir suburti tarptautinę ekspertų komandą.“

Vadovą rengusioje tarptautinėje ekspertų komandoje, be VU mokslininkų, dirbo pasaulyje pripažinti specialistai: prof. Shoji Maruo (Jokohamos universitetas, Japonija) – dvifotonės polimerizacijos pradininkas, prof. Georgas von Freymanas (Kaizerslauterno universitetas, Vokietija), šioje srityje turintis dešimtmečių patirtį, prof. Julia Greer (Kalifornijos technologijos institutas, JAV) – pripažinta ekspertė medžiagų mokslo srityje.

Lietuvai autorių kolektyve atstovavo ne tik prof. M. Malinauskas, bet ir jo buvęs studentas dr. Edvinas Skliutas, VU Fizikos fakulteto alumnas, bei dr. Greta Merkininkaitė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnė, prof. M. Malinausko konsultuota tyrėja. Kartu su profesoriumi ji toliau vykdo aktyvią mokslinę veiklą VU Pažangiųjų šviesos technologijų ekscelencijos centro projekte.

Šiuo metu VU Fizikos fakulteto tyrėjai, bendradarbiaudami su Chemijos ir geomokslų fakulteto kolegomis, kuria naujas medžiagas neorganiniam 3D spausdinimui daugiafotonės litografijos būdu. Nors tokie tyrimai peržengia įprastą organinės chemijos ribą, vėlesni medžiagų apdirbimo (post-processing) metodai leidžia rasti pažangius sprendimus mikrooptikos ir biokarkasų gamybai. Technologijos tobulinimą įrangos ir programinės įrangos lygmeniu sėkmingai perėmė Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės, o mokslininkai tapo šių sprendimų vartotojais – tai atspindi brandų mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir užtikrina šalies lazerių sektoriaus tvarumą.

Stiprėjanti šios krypties lyderystė atsispindi ir tarptautinėje traukos dinamikoje – pastaraisiais metais prie laboratorijos prisijungė du podoktorantūros tyrėjai iš užsienio: dr. Gordonas Zyla (Vokietija) ir dr. Dimitra Ladika (Graikija). Artimiausiu metu viešnagės į Vilnių atvyksta ir profesorius Arturo Susarrey-Arce iš Tventės universiteto (Nyderlandai), kurio susidomėjimą paskatino būtent šio vadovo publikavimas. Tai tik dar kartą patvirtina – Lietuva tampa svarbiu kompetencijų centru daugiafotonės litografijos srityje.

Vadove išsamiai apžvelgiami daugiafotonės 3D litografijos teoriniai ir praktiniai aspektai. Ši pažangi lazerinė technologija leidžia kurti itin tikslias trimates struktūras nanometrų masteliu, naudojant šviesai jautrias medžiagas. Ji atveria naujas galimybes mikrooptikos, biomedicinos, elektronikos ir kitų aukštųjų technologijų srityse.

VU Fizikos fakulteto studentai turi galimybę įgyti teorinių ir praktinių žinių šioje perspektyvioje srityje – daugiafotonės 3D litografijos kursai ir laboratoriniai užsiėmimai siūlomi visų pakopų studentams – nuo bakalauro iki doktorantūros.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose

Jupiterio palydovai Europa, Ganimedas ir Kalista po storu ledo sluoksniu greičiausiai slepia skysto vandens vandenynus. Tai vieni perspektyviausių gyvybės paieškos taikinių Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens nepakanka – gyvybei reikia ir sudėtingų organinių molekulių (SOM), tokių kaip aminorūgštys ir nukleotidai.

Žemės mikrobų išgyvenimas Marse

Vienas svarbiausių Marso tyrimų tikslų – buvusios ar esamos gyvybės pėdsakų paieška. Norėdami būti tikri, kad atrasti pėdsakai tikrai susiję su vietine gyvybe, turime užtikrinti, kad mūsų zondai neatveš organizmų iš Žemės. Šį vadinamosios tiesioginės taršos klausimą nagrinėja ir sprendimo būdų ieško vadinamoji planetų apsaugos programa.

2026 m. kovas
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
2026-02-26 13:34
Šiltas ir lietingas ankstyvasis Marsas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama